Kaip baigiame kelione Gruzijoje (Gruzija 10 dalis)

Prie Juodosios juros apsistojome nedideliame Kvariati miestelyje (3km nuo Turkijos sienos). Cia ramu, gera. Papludymiai svarus ir vanduo pasak vietiniu maziau uzterstas. Pagulejome prie juros ant akmenuoto kranto, issimaudeme, paskanavome zuvies ant kranto esanciame bohemiskame kabake - zodziu - kurortas.
Kita diena vel tas pats nieko neveikimas gulint pliaze. Susipazinome ir pasisnekuciavome su vietiniu barmenu, kuris veliau mums netiketai atnese 2 bokalus alaus (vapse atliotas).
Vakare i Batumi, kuris totaliai skiriasi nuo visu Gruzijos miestu, netgi modernejancio Tbilisio. Cia viskas modernu, balta ir grazu: fontanai, dailus skverai, statulos, nauja architektura ir t.t. kurortinis miestas-uostas. Palydejome saule gerdami arbata papludymyje, pasivaiksciojome po naktini Batumi ir i naktini traukini.
Pirma klase (nera ji sustra patikekit) kupe miegodami pasiekeme Tbilisi. Paskaiciavome, kad jau 4 karta per sia kelione.
Tbilisis jau pazistamas, tai siaip trainiojomes gatvemis. Stebejome zmones;) apsilankeme karstose mineralinese voniose-nieko ypatingo. Dar apziurejome botanikos soda ir nupirke siokiu tokiu lauktuviu stumeme laika iki lektuvo paryciais.
Taip, kelione po Gruzija baigta. Nenuspejama, bet labai turininga..

Kaip vaziavome prie juros.. (Gruzija: 9 dalis)

Si ryta kelemes anksti. 4.15 jau skubejo i aikste Mestijoje,kad uzsiimtume vieta marsrutkeje ir nereiktu likti kalnuose dar diena. Kelione lauke ilga.5 valandos kalnu keliuku is Mestijos i Zugdidi, o is ten dar 2 valandos i Batumi ir salia Batumi esanti nedideli miesteli ant juros kranto - Kvariati.

Marsrutkes - pagrindine viesojo susisiekimo priemone Gruzijoje. Tarpmiestiniai autobusai ar traukiniai veza ne visomis norimomis kryptimis. Marsrutke nusipelno atskiro aprasymo,nes si susisiekimo sistema veikia ypatingais ir mums nelabai iprastais principais. Marsrutkes vazineja be tiksliu grafiku. Zinomas apytikslis isvykimo laikas, o toliau viskas priklauso nuo to,kaip greitai susirinks keleiviai. Is anksto bilietu nusipirkti nera galimybes kaip ir neimanoma uzsirezervuoti vietos. Visuomet yra rizika,kad i marsutke netilpsi arba,kad teks laukti daugiau nei 2 valandas,kol susirinks keleiviai. Zodziu nuolatine nezinomybe,kiek laiko tesis kelione. Geriausia pervaziavimui is vieno Gruzijos regiono i kita butu skirti viena diena. Mes is Mestijos isvaziavome po valandos nuo isedimo, o Zugdidyje teko sedeti marsrutkeje pora valandu. Visa kelione is Mestijos i Batumi truko beveik 10 valandu.

Dazniausiai viena marsrutke aptarnauja 3-7 "vadybininkai". Jie renka keleivius,kazkam nuolat skambina, is keleiviu surenka pinigus uz kelione ir t.t.

Marsrutkes dar atlieka ir siuntu pervezimo funkcijas- vieno miestelio i kita siunciami pinigai ar kokie nors daiktai.

Bilieto uz kelione dazniausiai negausi arba jei gausi, ant jo data gali buti menesiu ankstesne arba keliones kaina ant bilieto skirsis nuo realiai sumoketos.

Gruzinai ruko be galo daug, todel nereiktu stebetis, jei marsrutkej nuolat rukys vairuotojas, o kartais ir keleiviai.

Bet pagaliau po varginancios keliones mes esame prie juros. Gyvename name ant kalno, o is namo terasos jura,kiek tik akys uzmato. Skaniai pavakarieniavome pakranteje, issimaudeme ir eisime ilsetis. Nusprendeme likusia keliones dali-keleta dienu- skirti poilsiui.

Kaip vykome i Zuruldi (Gruzija: 8 dalis)

Po varginancio vakarykscio zygio siandien nusprendeme pailseti. Pusryciavome velai,drabuziai dziuvo,galvojome kaip praleisime diena. Tiesa dar turejome issikraustyti is savo gyvenamosios vietos i kita nama netoliese. Del to labai nesigailejome,nes naujojoje vietoje net geriau ir vaizdas nuostabus i kalnus. Tik siek tiek stebina cianyksciu zmoniu elgesys ir verslo supratimas. Vis tik jau turizmas padares itaka ir pinigai tampa svarbiausia. O didziausi pinigai - tai ne pavieniai gyventojai, bet grupes. Taigi tau gali pasakyti bet kada,kad teks issikraustyti, nes atvyksta grupe. Kraustemes Kazbekyje,kraustemes ir cia. Aisku nauja vieta suranda patys seimininkai ir apgyvendina. Mestijoje turizmas kaip ir daugelyje graziausiu vietu - pagrindinis pajamu saltinis. Visam miestelyje vyksta statybos,statomi viesbuciai,restoranai,oro uostas, slidinejimo trasos,tiesiami keliai. Mes manome, jog cia esame paciu laiku, kol dar matome Gruzija dar visiskai turizmo nesugadinta.

O siaip zmones cia paslaugus ir draugiski. Pakeleje net nereikia stabdyti automobiliu,patys stoja ir siulosi pavezti. Beje, mums labai gelbsti tai, jog esame is Lietuvos ir kalbame rusiskai. Cia lietuvius myli.

Siandien pagalvojome,kad vertetu aplankyti muzieju Mestijoje. Muziejus nedirbo,bet rusu kalba pasakeme,kad mes is Lietuvos ir mus ileido ir netgi pinigu neeme.

Suzinoje, kad pakeliui is muziejaus galima padaryti trumpa keliu valandu zygi su graziais vaizdais,nusprendeme pasivaikscioti. Pakeliui mums sustojo kamazas ir vairuotojas pasisiule pavezti i Zuruldi-apie 14km. Musu planas nebuvo eiti taip toli,bet jei jau pasisiule,neatsisakeme,nes zinojome,kad ten bus grazu. Mums pasiseke,nes mus nuveze i pat kalno virsune ir sutarus,jog uz valandos kamazas vaziuos atgal,parveze i Mestija.

Vakare dar paskutini kart pasigrozejome kalnu vaizdais pro langa, suvalgeme gruziniska salyka ir uzmigome,nes ryt lauke ankstyva ir varginanti kelione prie Juodosios juros.

Sunkiausias ir graziausias musu zygis (Gruzija: 7 dalis)

Kelemes anksti,kad uztektu dienos iveikti zygiui is Mestijos i Mazeri - daugiau nei 20 km kalnuose. Is tikruju tai cia ipratome keltis anksti apie 6.30 ir eiti anksti miegoti - apie 9, pries tai pavalgius skania vakariene,kuria mums ruosdavo seimininke ir isgerus vietinio vyno, ciacios arba alaus.

Oras ryte buvo pakankamai grazus- siek tiek debesuota, bet matesi, kad saule tekes. Nusprendeme,kad oras zygiui tinkamas.
Kaip ir visi kiti zygiai Mestijoje, taip ir sis prasidejo miesto aiksteje. Toliau pazymetas kelias vede miesto gatvelemis, kuriose kaip jau iprasta, sutikome kiauliu,karviu, sunu ir kitu gyvunu,kurie cia ganosi, kur nori. Netrukus isejome is miestelio, takelis vede upeliu ir neuzilgo pasuko i miskeli, kuriame pradejome kopti i kalna. Per pora valandu pakilome apie 900metru i 2400m auksti.

Toliau ejome beveik plokscia atkarpa iki nuorodos, kur reikejo apsispresti,ar eiti link ezeru,ar sukti Mazeri kaimo link. Mes pasirinkome pastaraji,nes toks buvo musu keliones tikslas. Vaizdai pakerejo. Tolumoje matesi snieguotos kalnu virsunes. Apacioje debeseliuose paskende kaimai ir sleniai. Kelias vede kalno ketera. Po to siek tiek leidomes sleniu. Stebejomes,kaip karves uzlipa i 2500m auksti. Ju sutikome keleta bandu. Padareme klaida,jog pries zygi iki smulkmenu neissiaiskinome kelio. Kartais nuorodos dingdavo ir tekdavo siek tiek paklaidziodi,kol vel rasdavome takeli. Kai priejome sniegu ir ledo luitais padengta igriuva, zinojome,kad puse kelio jau padareme. Laikrodis rode 2val. Liko sunkiausia atkarpa - pereiti igriuva ir iveikti 2960 aukscio pereja. Tikejomes, kad bus lengviau.tiesa sakant, nuo keliones vidurio ir prasidejo musu sunkumai. Igriuva siaip ne taip perejome. Kabindamiesi rankomis ir kojomis uz zoliu, pakilome statmenu skardziu. Vel radome takeli ir pasukome perejos link. Oras gera neazadejo. Mateme, kaip uz kalno kitame slenyje praslinko juodas debesis su lietumi. Musu kelyje dar sviete saule ir mes tikejomes kuo skubiau iveikti pereja. Deja, keleta kartu pasiklydome. Taip aukstai takas gerai nesuzymetas,nes atejus pavasariui del nuo vandens besikeiciancio pavirsiaus takai aukstai specialiai nezymimi tam,kad nesuklaidinti. Mes to nezinojome ir desperatiskai ieskojome tako. Nuo paskutinio pazymeto akmens blaskemes i visas puses, bet tako neradome. Negyva karve uzsimususi igriuvoje turbut irgi nerado tako. Buvo neramu,nes tokiame aukstyje nesinorejo ilgai uzsibuti. Gerai, kad su vandeniu problemos neturejome. Gereme is kalnu upeliu. Galu gale pasiekeme pereja. 2960m aukstis. Pradejo lyti, o veliau ir snigti. Dabar norejome kuo greiciau leisti zemyn. Taka vel radome, o po to vel pameteme. Netycia nuklydome iki pat Ushbos ledyno. Apsisukome ir pradejome leistis taip kaip sugebejome ir pagal pagrindinius zemelapio orientyrus. Zinojome, kad iki tamsos tik kelios valandos. Pagaliau pavyko nusileisti. Pakeliui i Mazeri sutikome raiteli,kuris mums padejo susiorganizuoti automobili atgal i Mestija. Vairuotojas jau musu lauke kalno papedeje. Pirmiausia nusivede pas save i namus,pasodino prie besikurenancios krosnies. Moteris mums pasiule maisto, bet mes atsisakeme. Norejome kuo greiciau vykti i Mestija. Papraseme vandens. Jo paduoti pasoko net trys vaikai. Po gero pusvalandzio buvome Mestijoje. Pavarge bet laimingi valgeme vakariene ir gereme vyna. 10 valandu, iviektas aukstis nuo 1460m. iki 2960m., nusileista 1590m. Kalbejome, kad tai graziausias musu zygis. Ejome sleniais, kalnu keteromis,grozejomes vaizdais i snieguotas kalnu virsunes bei ledynus. Gaila, kad to neimanoma uzfiksuoti musu turima kamera. Nuotraukose to neimanoma perteikti.

Kaip palieteme ledyna..(Gruzija: 6 dalis)

Pirmoji zygio diena Mestijoje. Nuspresta pradzioje buvo eiti 2dienu zygi, bet ryte dangus buvo smarkiai apniukes, todel sikart nuspresta eiti vienadieni 8val zygi i Chalati ledyna, kurio 'liezuvis' nusileides nuo Ushbos ir Mazeri kalnu sajungos.
Pradzioje kelias eina mieste ir tesiasi pro perstatoma aerouosta. Cia Saakashvilis liepe ji pabaigti per itin maza laiko tarpa ir neuzbaigus darbu vykdytojai ses i kalejmus;) Sunkvezimiu vairuotojai atkomandiruoti is ivairiu Gruzijos kampeliu. Rasau apie tai, nes sie vairuotojai patys sustodavo ir sutikdavo mus pavezti nors ir tuos 2-3km nuobodziu keliu i kalnus. Mielai su jais bendraudavome. Apie 8km teko eiti sleniu kol kelias pasuko tiltu per upeli ir prasidejo zygis smagiu miskeliu, o veliau akmenimis. Po geros valandos jau mateme keliones tiksla - ledyna. Priejome arciau, kur lyg is didziulio garazo isteka upe. Ledynas yra gyvas. Jis tirspta, atsinaujina. Gyvi yra ir akmenys krintantys nuo jo - pavojinga, todel tik sekunde palieteme leda ir moveme lauk. Salia dar pasigaminome arbatos. Pasibuvome ir traukeme atgal. Lenkeme zydu turistu grupe, kuri cia visureigiais uz pinigus atvezama blogais keliais. Zygiuojant atgal vel priartejus prie aerouosto mus paveza didziulis Kamazas ir taip sutaupant laiko iveikiame marsruta per mazdaug 7val.
Suprantu, bet velgi be nuotrauku sis pasakojimas truputi bevertis...

Kaip papuoleme i audra kalnuose ir persikeleme i kita kalnu regiona, Svanetija (Gruzija 5dalis)

Po pasivaiksciojimo prie Kazbeko turejome iseiti i 2 dienu zygi per nuostabu Chauchi kalnu masyva ir pereja kalnu pereja patekti i kita regiona,Kchesuvretija. Vietiniai pranasavo gera ora, taciau itin ankstyva ryta buvosiektie apsiniauke ir biski linojo. Nusprendeme rizikuoti tikedamiesi kad Jutos kaimelyje esanciame kitame slenyje oras yra geras. Sumokejome taxi ir po valandeles su Niva atvykome i zygio pradzia. Siektiek linojo. Pradejome lipti. Ilipus i auksta sleni pradejome judeti link perejos, taciau i sleni atplauke tamsus debesis. Pradejo lyti,pusti, zaibuoti. Issigandome ir supratome, kad gamta nenori jog mes eitume toliau. Zygeiviams ir visokiems alpinistams tai sunkus sprendimas, kai tikslas salia, bet nepasiekiamas, taciau pasielgeme teisingai ir apsisukome. Sparciai leidomes zemyn, audra liko uz nugaru. Po poros valandu islindo ir saulute,taciau kas liko ant perejos neaisku: debesys dar matesi is tolo ilgai. Ejome apie 20km iki kelio, nes kur mus atveze taxi niekas tuomet nevaziavo. Veliau pasigavome keleta pakeleivingu masinu ir grizome i Kazbekio miesteli. Is Kazbeko i Tbilisi, ten i super isblizginta grazuole traukiniu stoti (stotis bene labiausiai modernu pasauli po Oro uosto priminusi vieta)

. Naktiniu traukiniu kupe vareme i Zugdidi miesteli prie Abchazijos, is kur 5val kratemes marshrutke i kalnu regiona Svanetija. Visa sita naktine ir rytine kelione i kalnus reikalauja atskiro gyvo pasakojimo:)

Apsistojome Svanetijos sostineje, Mestijoje. Labai mielai mus cia prieme. Nuostabi vieta, manau nera nieko graziau Gruzijoje, gamta pritrenkianti. Nuvykome i turizmo centra, kur dirba buves alpinistas, kuris parinko mums keleta galimu zygiu.. taigi jei oras leis - vel i kalnus ;)

Kaip vaiksciojome po kalnus Kazbeko papedeje (Gruzija 4dalis)

Vakar grizom Kachetijos i Tbilisi ir tapacia diena isvykome i Kazbegi.Kai sedejome marsrutkoje Tbilisio stotyje,dar nezinojome,kur teks apsistoti.Bet mums pasiseke,nes ta pacia marsrutke vaziavo moteris,kuri mums pasiule apsistoti pas ja. Moteris atrode inteligentiska,todel mes mielai sutikome. Kelias is Tbilisio i Kazbegi nepaprastai grazus. Jis veda per kalnus.3 valandos keliones neprailgo,mes grozejomes vaizdais. Tik kartais supykindavo,kai marsrutke pernelyg uzsupdavo vaziuodama serpantinais ar duobetu keliu. Atvyke i Kazbegi aiktelejome,kaip cia grazu. Miestelis isikures slenyje,apsuptame Kaukazo kalnu. Pro musu kambario langus grozejomes vaizdu i Kazbeko kalna,kurio snieguota virsune ryskiai matesi net nakti. Vakarienei gavome ivairiu patiekalu,tarp kuriu musu jau speti pamegti baklazanai ir chachapuri. Seimininke cia gamina gan astriai, kas mums labai patinka. Siandien is tradiciniu patiekalu ragavome dziondziovali (troskinti medziu pumpurai apibarstyti svogunu ziedais) ir xinkali (perauge koldunai,valgomi rankomis stengiantis,kad neisbegtu viduje esantis skystis)

Siandiena kelemes anksti,sios dienos tikslas uzlipti i Kazbekio papedeje esansia baznycia ir galbut prieiti ledyna. Abu drasiai galime pasakyti,kad po tokius grazius kalnus vaikstome pirma karta gyvenime. O ir diena mums pasitaike sauleta ir silta. Sunku cia nupasakoti, kaip buvo grazu. Veliau ikelsime siek tiek nuotrauku,bet ir jos vargu ar perteiks matytus vaizdus ir kalnu didybe. Pakilome iki kalnu perejos nuo kurios Kazbekas atrode jau ranka pasiekiamas. Matesi puikus vaizdas i nuo kalno 'nubegusi' ledyna. Dienos zygis truko beveik 8 valandas. Uzlipome i 2940m nuo 1760m(Kazbegi miestelio).

Sedim dabar po vakarienes ir duso ir ziurim pro langa i Kazbeka ir virs jo besirenkancius debesis. Tikimes,kad ryt oras nepabloges.

Dar siek tiek ispudziu apie sia sali ir ypac si regiona:ryte pazadina gaidys,po kiema laksto vistos. Miesto gatvemis vaiksto karves,arkliai,asilai,liutu dydzio sunys,vistos. Keliuose reikia buti ypac atsargiems,kad neatsitrenkti i karviu ar aviu banda:)

Kaip ieskojome vienuolyno uolose.. (Gruzija: 3dalis)

Antra diena Kachetijoje. Kol pusryciavomesu vaizdu kalnus,atejo kaimyne ir atnese mums saldziu vynuogiu. Ji nekalbejo rusiskai,tai deja nepavyko pasikalbeti,taciau pasikeiteme sypsenomis ir issiskirsteme. Turejome grazinti lekstute tai vakare eidami i vietine parduotuvele nuneseme jai lekstele su sauja turetu migdolu.

Diena oras buvo puikus,todel nusprendeme apsizvalgyti po apylinkes, o tiksliau pagal apytikrius aprasymus ir vietinius zemelapius bandeme pasiekti kalnuose esanti uoloje esanti vienuolyna. Ju yra keletas salyje, taciau sis beveik neprieinamas ir toli grazu neturistinis. Pradzioje isejome nieko daug nesitikedami, taciau siektie nusileide sleniu jau kulniavome salia placiavaga turincios taciau vos poros metru skersmens Kisishevi upes. visos cia upes neitiketinai nuseke. Vietiniai sako, kad nebuna sniego kalnuose ir upes katastrofiskai apnyko. Salia upes ejo miskoveziu ismaltas kelias, pravaziavo ir keli medziais uzsikrove sunkvezimiai-tankai. Po 3-4km ejimo pamateme aukstai ant skardzio vienuolyno langu angas.netrukus radome ir keliuka panasu i takeli-pajudejome aukstyn.neuzilgo prikopeme sena pagal aprasymus VIIa. cerkve. Ji visa apgriuvus,apaugus didziuliais medziais, taciau iejus i vidu, kur arka apgaubia altoriaus vieta pasijutome lyg budami sakralineje aplinkoje. Bandeme lipti toliau, taciau jau praktiskai ne takeliu. Slaitas vis statejo, laikytis beveik nebeliko uz ko. Liko nedaug, matesi keletas skardyje padarytu langu, taciau toliau lipti buvo perdaug pavojinga. Susitaikeme su tuom ir pasukome atgal. Praejome viso 10km, per 3,5val. Geras zygis pries tolimesne keliones dali i Kaukazo kalnus.

Vakare tvarkemes, skalbemes, valgeme ir sulaukeme netiketu sveciu: pirma mus aplanke vietine 9metu mergaite kalbanti tik gruziniskai, su kuria bendravome pirstu ir bendru zodziu deka, o veliau netiketai atvyko lietuviu kompanija, kurie pasirodo apsistoje pas vietinius gruzinus tame paciame kaime ir zino musu namelio seimininkus. Pavaisinome juos turetu vynu, poto paaiskejo, kad atskridome i cia tuo paciu lektuvu ir isskrisime kartu;) pasaulis mazas

Kelione tesime Kaukazo kalnuose..Kazbegi

Kaip apziurinejom Kachetija (Gruzija 2dalis)

Ryte Tbilisyje pasukome stoties link keliuku per turgu.Turgaus gale mus pavezti pasisiule senas taxi ziguliukas.kaina tiko todel sutikome.vairuotojas is karto pazino,kad mes is Lietuvos.jis sake,kad tik lietuviai kalba rusiskai,latviai nekalba,todel mus lengva atskirti.stotyje radome marsrutka,kuri vaziuoja i Telavi.Buvome pirmieji keliaiviai,todel teko daugiau nei valanda palaukti kol marsrutka bus pilna.per ta laika keleta kartu prie musu priejo moterys ar vyrai siulantys pirkti bananu,tusinuko,segtuku plaukams,sokoladukuar kitu smulkmenu. Marsrutkai prisipildzius pajudejome Telavi link. Pakeliui is Tbilisio kas kelis simtus metru stovejo policininkas. Veliau paaiskejo, kad jie ten stovi,nes siuo keliu vaziuosprezidentas. Vairuotojas vaziavo gan greitai,beiveik nuolat dvipusio kelio viduriu,bet jautesi,kad patikimai. Daznai lenkiant susidarydavo trys kelio juostos. Nedavaziavus Telavio papraseme,kad mus isleistu kur kelias suko i Kisishevi. Sis kaimelis buvo musu keliones tikslas. Mus pasitiko Beso ir paveze iki musu sodybos. Jis mums padovanojo savo gamybos vyno. Cia vyno nenusipirksi. Ji kiekvina sodyba turi savo. Siame kaimelyje apsistojome sodyboje kaimo gale prie baznyteles griuvesiu su pasakisku vaizdu i kalnus.

Kita diena Vano pagalba susiorganizavome taxi (tai netipinis taxi, o matyt Vano pazistamas,kuris sutiko mus pavezioti) ir vykome Kacheti regiono apziureti.

Pirmiausia nuvykome i Kindzmarauli vyno darykla. Tai didziule teritorija su vienomis didziausiu vyno talpyklu pasaulyje. Si darykla tiekia vyna daugeliui saliu. Musu vairuotojas mus pristate jog esame is Lietuvos ir noretume cia pasizvalgyti. Buvome siltai sutikti "vadybininko",kuris mus pavedziojo po vyno darykla bei sandelius ir tiesiai is didziuliu cisternu pyle ivairaus vyno. Taip sakant vyno degustacijo vyko geriant po puse taures sesiu rusiu vyno ir galiausiai vynuogiu degtine-cacios. Isejome is ten linksmi ir itikinti,kad nuo gruzisko vyno neprisigeriama.

Toliau vaziavome i Nekresi-baznycia ant kalno. Tada dar aplankeme Gremi. Alaverdi baznycioje pataikeme tuo metu, kai vyko vestuves. Musu vairuotojas ir Telavi,jis zinojo ir pasakojo mums apie sias apylinkes. Telavi pravaziavome seniausia gatve,sustojome prie storiausio medzio,uzsukome i turgu,kur pirkome darzoviu ir ciurcelu-desreliu,padarytu is riesutu,vynuogiu sirupo dar kazko. Jos cia vietos"snickers"vadinamos. Vakare pavalgeme Kisishevi restoranelyje. Cia ragavome baklazanu suriesutu padazu-badrijani,avienos kauliuku-chakapuli,surio pyrago-chacepuri,prie patiekalu dar gavome asoti vyno.

Tiesa pasakius zmones Gruzijoje atrodo liudni,prarade vilti gyventi geriau. Cia daug skurdo, netvarkos.

Vaizdas is hostelio Tbilisyje

Atvykom i Gruzija (1)

Sedziu dabar hostelio balkone apsivijusiame daugybe vynuogiu,
apsviestame vakaro saules, priesais tbilisio kalnagubris,kurio
papedeje Gruzijos sostine. Taip, mes jau cia ir atostogos bei
nuotykiaikeliaujant po sia isskritine sali tik prasideda. Rasau si
irasa Dalios telefonu,todel bus rasybos klaidu ir jokios lietuvybes.
Pavargome ziauriai, nes Varsuvoje laukti teko net 15val: aplankeme
miesta,pageocahinom,pasisveciavom pas tevu drauge Mariquita,net I kina
nuejom.skrydis I Tbilisi buvo naktinis irtrumpas.4val jau kvietemes
taxa, mat musu hostelio vezejas uzgere ir sumaises dienas
neatvare.taxistas norejo apgauti, taciau atvykus mus pasitiko hostelio
sefas ir ilgai berekaudamas isreikalavo reikiama kaina-galvojom gal
net musis su taxistu. Iskart nuluzome.
Ryte apejome miesta. Grazus,idomus,kontrastu pilnas miestas. Labai
patiko ju vietinis alus,berods Natakhtari.pirkom arbuza
turgui.nesiderejom, pagailsta prekeivio,kai jis pradejo guostiskaip
jiems blogai,darbo nera, o kad is Baltijos iskart atspejo.ryt judesim
toliau, I vyno regiona-Kacheti...dar veliau I kalnus.nezinau kada
gausim vel galimybe parasyt.peace

Buriavome Mazūruose

Galų gale, galų gale.. po kelerių metų gavau IIeilės vairininko licenziją, kuri suteikia buriuoti jachta iki 4t ir 35m2 buringumo plaukioti vidaus vandenyse.
Prieš keletą metų su geru draugu lenku Ksavieru jau buvome Mazūrijos ežeruose ir plaukiojome nedidele jachtute pora dienų. Šįkart jau pačiam norėjosi suvaldyti jachtą.
Ksaviero pagalba išsinuomavome jachtą ir penktadienį po 4val kelionės kartu su Vaidu ir Egle jau buvome prieplaukoje Wilkasy miestelyje. Buvo jau vakaras ir dėl blogo oro bei matomumo bei nenusisekusio bandymo suvaldyti laivą tik varikliu atsišvartuojant teko praleisti naktį tame pačiame uoste. Kita rytą jau anksti išskubėjome plaukti. Vėjo buvo pakankamai ir po 10min palikus uostą jau kėlėme bures ir su šypsena veide plaukėme per ežerą. Viso po burėmis praleidome apie 8val, praplaukėme apie 23jurmyles (40km). Prisišvartavome Gižycko miestelyje. Uoste dušas brangokas 10zl, todėl pagal žemėlapį išėjome ieškoti baseino bei apžiūrėti miestelio. Lenkijoje kiekvienas miestelis turi arba mini vandens parką arba baseiną - ir mes radome tokį čia ir tik už 7zl.. sau paplaukiojome baseinu, pasedėjome 'džakuzi'. Poto dar alaus bokalas ir miegot į jachtą.
Sekmadienį kėlėmės vėl anksti ir paplaukėme dar keletą vanadų, tačiau nebuvo taip smagu, nes lijo lietus. Taigi ir pagal kontraktą netrukus turėjome grąžinti jachtą. Pirma privalu ją nuplauti ir sutvarkyti. Dar po 4val jau riedėjome Vilniaus gatvėmis.
Tai va, dar vienas būdas draugauti su vėju!
Vaidas skaito knygą sėdėdamas ant jachtos 'priekio'
Plaukiam!
Greit pietūs kajutėje
Mūsų jachta 'Sasanka' Gižyčko uoste

Buriavimo mokyklėlė Ventainėje

Norėjosi praleisti savaitgalį su vėju. Buriavimo pamokėlės Ventainėje puiki proga tai padaryti. Daug vėjo, šiltas vanduo, nakvynė palapinėje, bendraminčiai ir draugiški žmonės šalia - puikiai praleistas savaitgalis prie Kuršių marių.
Tiek Vytautas tie ir Vaidas užkibo. Po dienos praktikos burės jiems visai neblogai pakluso. Man beliko grožėtis kaip burlentininkai skrieja vandens paviršiumi. Bandžiau ir aš užlipti ant burlentės, bet mano pamokėlės baigėsi kritimais ir maudynėmis mariose :)

Kelionė į Heineken Opener'į Gdynia

Šios Liepos pradžioje važiavome į Gdynią, Lenkijoje, kur vyko kasmetinis Heineken Opener festivalis surenkantis apie 60tūkst. žmonių. Patiko, juk renginys vykęs 4 dienas buvo gerai organizuotas, nepapuolėme į kamščius, nematėme ypatingai daug girtų žmonių, netgi nepavyko pamatyti nei vieno agresijos išpuolio. Taigi atmosfera puiki, galbūt Dalia pasakytų, kad vienintelis minusas yra dušų trūkumas, bet spresdami šią problemą važiavome į Sopoto vandens parką ar paplūdimį maudytis. Taip pat aplankėme gražų senamiestį turintį Gdansko miestą. Pasiskolinę čiužinį iš Mončiaus miegojome palapinėje kaip lovoje namuose :)
Bet vistik nepaminėjau pagrindinio - važiavome pasiklausyti muzikos. Daug nerašant labiausiai 'stogą rovė': Massive Attack, Tricky, Skunk Anansie, Cypress Hill, Damian Marley&NAS, Dead Weather ir daugelis kitų. Šiektiek nuotraukų "iš telefono"..
Palapinių jūra
Pagrindinė scenaKasvakar nuostabus saulėlydis oro uosto lauke, kur vyko festivalis
Ledai Gdanske
Dalia Gdankso senamiesčio fone arba 'nuotrauka-pliusas'
..dar viena "nuotrauka-pliusas"
"Čiliname" prie mašinos ir gaminamės valyt prieš vakaro koncertų maratoną
Grįžinėdami namo stabtelėjome prie Malborgo pilies papusryčiauti :)