T4 skrenda

Taigi turėjau laiko išbandyti T4. Įspūdžiai

Bendrai
Aitvaro sparnų mojis 2,45m, taigi aitvaras tikrai nemažas, tačiau traukimas(dragging, pulling) visiskai nėra didelis.
Smagu, kad skrenda pučiant nedideliam 2-3m/s vėjui.
Reguliuojasi viršutinis bridlas. Šiems nustatymams aitvaras gan jautrus, todėl praplatėja valdymo prie įvairaus vėjo galimybės.
Precizikoje aitvaras tikrai puikus, nepasiduoda gūsiams, t.y. nepradeda drebėti ir šokinėti skrendant vienoje linijoje. Kampus, puslankius pavyksta daryti be problemų. Kiek bandžiau ir 2point landing'as nesunkiai pasidaro.
Trikinimas
Hm.. na aš tikrai dar tik pradžiamokslis trickinant, taigi ir nedaug ką galiu pasakyti.
Visų pirma bandžiau padirbėti su axceliu, po dešimt minučių gavosi puikiai figūrą atlikti i abi puses.
Darant turtle, reikia pakankamai didelio mosto. Tada padariau ir Lazy Susan.
Aitvaras sunkiai lenda į Fade poziciją (iš ko prasideda daug kitų triukų). Bandžiau ir su svoriu uodegoje ir be...sunkiai gaunasi, taigi dar reikės padirbėti.
Susirašiau su Peter'iu iš Airdynamics, tai jis man pasiūlė dar keletą 'tips&tricks' darant triukus.
Išvada
T4 -'competition' aitvaras - skrenda prie lengvo vėjo, kontrukcija neatrodo lengvai pažeidžiama, puikus precizijoke ir prsijaukinamas triukuose.
Dviem tokiais aitvarais skrisime poroje su Dalia, taigi mūsų laukia daug darbo, emocijų, laimingų akimirkų ir nusivylimų, bei svarbiausia daug gero laiko su aitvarais po atvirtu dangumi.

Atvyko T4

Laukėm laukėm ir sulaukėm.. atvyko mūsų naujieji aitvarai - Airdynamics T4! JE!

Ką vertėtų paminėti tai, kad pirkti betarpiškai iš nuoširdžiai bendraujančio gamintojo yra iš tiesų geras jausmas. Su Peter'iu Taylor'u (Airdynamics vadu) derinome aitvaro spalvas, konfigūracijas, paprašėme pabandyti naujus aitvarus paskaraidinti ir bendravome įvairiais klausimais. Tikrai jauti lyg aitvarai, būtų sukurti specialiai tau, todėl jie įgauna visai kitą vertę. Mes tikrai esame jam labai dėkingi. Nors nesame profesionalai ir dar toli gražu neišnaudojame visų aitvaro galimybių, bet turime galimybę skristi poroje, vienodais aitvarais ir tobulėti tobulėti tobulėti.. svarbu, kad nelūžtų nei aitvarai nei aitvaristai :)

Kagi Dalia, kolkas dar skristi negali, bet aš nekantrauju skraidyti ir bandyti naujuosius T4.
Sekite blogą :) Bus nuotraukų iš pirmų testų!
Ačiū Airdynamics!

Lūžo aitvaristas

Kartais lūžta aitvaro vamzdelis. Suskausta širdį, kai aitvaras nepatyrusių rankų ir vėjo pagalba bloškiasi į žemę ir kartais subyra į keletą dalių. Bet tai tik anglies pluošto vamzdeliai, - dažniausiai numojame ranka kaip į nevertą nervų ir liūdesio dalyką, nes užtenka vamzdelį pakeisti kitu ir vėl galima skristi.
Jei lūžta aitvaristas, problemų gerokai daugiau.
Prieš porą savaičių lūžau aš. Tiksliau, lūžo raktikaulis dviejose vietose ir dar neaišku dėl alkūnės bei žasto. Neminėsiu čia kaip kodėl ir kas dėl to kaltas. Tik paminėsiu, kad tai buvo absurdiška situacija, o gydytojai stebisi, kad tokių lūžių per savo praktiką yra nedaug regėję.Tikrai nesinori auklėti ir patarinėti kitiems savo pavyzdžiu kažko nedaryti ar daryti. Kai kas sako, pagalvok, kokių baisesnių dalykų galėjo nutikti, o čia tik lūžis. Bet...Dabar yra pats faktas. Ne kas galėjo, jeigu būtų.. Dabar esu mažiausiai mėnesiui išmesta iš gyvenimo. Po to, beveik visa vasarą jokių aktyvių veiksmų, jokių baidarių, aitvarų, snorklinimo, šokių. Esu įrišta į įtvarą, kuris nuolat kelia skausmą. Pirmąją savaitę nuolatiniai lankymaisi ir konsultacijos pas gydytojus. Vaistai nuo skausmo, ištinusios rankos. Pati negaliu nei nusiprausti, nei apsirengti, nei susišukuoti, nei pasidaryti valgio. Važiavimas mašina sukelia skausmą ir yra didžiausia kančia. Miegoti galima tik ant nugaros, po mentimis pasikišus nepatogius paaukštinimus. Trumpam išėjau į lauką pasidžiaugti pavasariu ir gavau akies uždegimą nuo žiedadulkių, nes imunitetas nusilpo - visą laiką prabuvus kambary, nesu pratusi prie pavasario. Nors viena akis nuolat verkia ir vos mato, džiaugiuosi, kad po dviejų savaičių jau galiu normaliau naudotis kompu. Prieš tai tebuvo spaudinėjimas kaire ranka. Dabar jau šiek tiek ir dešinė gali dirbti, kol stipriai neištinsta. Kai menties skausmas atlėgo, problemą kelia ištinus ranka. Gydytojai spėlioja kad dar gali būti skilęs dilbis ir žastas. Bet ne tame esmė, ne tam rašau, kad gaučiau užuojautos, ar vėl kažkas pasakytų: pagalvok, kad galėjo būti blogiau, arba nereikėjo daryti to ir ano. Užuojautos turiu pakankamai iš pačių artimiausių ir mylimiausių žmonių. Rašau, nes man labai įdomu išdėstyti savo suvokimą, kuris būnant sveikai tikriausiai ir neateitų. Vistik turiu mėnesį laiko viskam perkratyti savo galvoje.
Kad ir koks tai būtų susirgimas, jis yra, ir aš dėkinga šiuo atveju dėl keleto dalykų. Turbūt tik nesveikas žmogus supranta, kokia laimė yra būti sveikam. Sveikas žmogus tai žino, bet tik susirgęs tai pajauti taip stipriai ir taip skaudžiai. Visi gyvenimo laimėjimai, tikslai, problemos, ginčai tampa tokie menki, kad apie juos net nesinori galvoti. Tikrai atrodo, jog kai pasveiksiu, būsiu pats laimingiausias žmogus pasaulyje.
Labai keistai jaučiuosi, nes gyvenimas nesustoja. Visi žmonės toliau gyvena savo geresnius ar blogesnius gyvenimus, viskas teka savo ritmu. Pasaulis, atrodo, sukasi kaip už stiklo. Esu labai dėkinga tiems, kurie kartais aplanko ar pasiteirauja kaip sekasi. O ypač gera, kai tiek daug žmonių prisiminė mano gimtadienį. Kad ir kaip tai bebūtų žiauru, tokiais atvejais supranti, kas yra tavo draugai.
Po trijų savaičių sakysiu santuokos priesaiką. Dėka mano ligos ši priesaika man turės visai kitą prasmę. Dabar kiekvienas jos žodis man reikš labai daug ir bus labai tikras.
Aitvarus galėsiu leisti tik už poros mėnesių. Kaip nors išlauksiu. Su mylinčių žmonių pagalba visada lengviau.