Dalyvavom varžybose. Galinėjomės su vėju

"BravoZulu" dalyvavo I-me Lietuvos Aitvarų Lygos etape. Veiksmas vyko tarp Panevėžio ir Šiaulių esančiame Raudondavrio miestelyje, aeroklubo teritorijoje.
Po tradicinio instruktažo ir pradedančiųjų varžybų (kurioms teisėjavome), atėjo eilė skristi poroms. Pirmieji skrido vieninteliai 'konkurentai' šiame etape - SSDP. Šaunuoliai vaikinai, Gedas ir Ryčka! Skrisdami prie vis stiprėjančio ir gūsingo vėjo jie tikrai šauniai tvarkėsi su užduotimis, nors dalyvavo porinėse pirmą kartą. Jiems labiausiai esame dėkingi, mat be jų, vėl kaip ir Olandijoje, porinės varžybos paprasčiausiai būtų tiesiog neįvykę.
Vėjas vis stiprėjo ir mums atėjo eilė kelti savo aitvarus. Figūras suskridome patenkinamai, na o baletą tikrai prastokai. Nesisekė suvaldyti gūsius gaudančių aitvarų. Aitvarai dažnai blaškėsi į šonus arba šaudavo kelis kart didesniu greičiau nei buvo sugalvota. Mūsų T4 trauka tiek man, tiek Daliai tapo per didelė, kas mus vis tempė į priekį norint bent kiek pristabdyti sumanytas figūras skristi pagal muziką.
Ačiū Ryčkai už filmuotą medžiagą: dabar galime žiūrėti, džiaugtis dėl to, kas pavyko ir mokytis iš klaidų.
Džiugu, kad nežymiai pavyko aplenkti mūsų 'jaunuosius' kolegas ir mūsų jaunai "BravoZulu" komandėlei pasiekti pirmą pergalę pirmąjame etape, tačiau dar iki šiol neramina mintis, kaip ruoštis varžyboms, kai jų dieną sąlygos pasikeičia kardinaliai: turbūt reikia mokytis ir skristi prie betkokių sąlygų :)
Vėjas nerimo, o po pietų pertraukos paskelbus figūras, atėjo eilė pažengusių kategorijos individualioms varžyboms. Išsitraukėme mūsų T2 vented. Jis netoks tikslus, sumažėjęs vėjo langas, tačiau dėl didelės traukos/greičio nebuvimo kaip su T4, galima lengviau atlikti tam tikrus elementus.
Dalia skrido pirmesnė. Figūroms pasirinkus T2, o Baletui T4, kas buvo klaida. Vėjas jai buvo negailestingas ir tik didelių pastangų dėka pavyko atlikti dalį suplanuotų muzikos elementų. Po pasirodymo: Dalia visiškai išsekus - aitvaras gerokai ją patampė. Poto visi juokavo, kad buvo 'gražu' žiūrėti, kaip Dalia pasvirus 30laipsniu į žemę laiko aitvarą... sportinį aitvarą, ne jėgos :)

Iš penkių dalyvių, skridau paskutinis. Pamatęs Dalios 'pastangas' suvaldyti savo aitvarą, neabejojau pasirinkti tik T2, tačiau atlikęs figūras padariau klaidą: neatplėšiau aitvaro angų ir baleto pabaigoje jau vos sugebėjau išlaikyti 'žverį', nors nemažai sumanytų elementų 'išskristi' pagal muziką pavyko.

Vėl patekome į spaudą :) Šikart į "Šiaulių kraštą" (skaityti čia).

Varžybų rezultatai:
Ačiū organizatoriams, ačiū dalyviams, ačiū visiems buvusiems, ačiū visiems už puikią dieną ir varžybas.

Nuotraukų ir video autorinės teisės priklauso mixui.

Dabar mūsų laukia STACK Italia varžybos CerviaCup2010, kur bandysime laimę individualiose pradedančiųjų rungtyse bei pasistengsime garbingai sudalyvauti bei atstovauti Lietuvą labai stiprius priešininkus iš visos Europos turinčiose porinėse varžybose. Kelionės metu dar bandysim aplankyti Prahą, vėliau 'pahikinti' Italijos šiaurėje esančiose dolomitinėse Alpėse, praeitį porą ferratų, pavaikšioti po Veneciją ir kitus mažesnius Italijos miestelius. Kelionės pasakojimas vėlesniame 'poste'.

Šv. Velykos, aitvarų festivalis ir STACK varžybos Vroomshoop'e, Olandijoje

Maždaug prieš mėnesį gavome naujienlaiškį iš Stephen Versteegh su 2010 metų Olandijos STACK varžybų datomis. Ilgai negalvoję iškart apsisprendėm nuvykti į pirmajį etapą Vroomshoop'e. Smagu, kad Olandijos varžybos yra "open", o tai reiškia, jog dalyvauti gali visi norintys.
Mėgstame keliauti, tad išvyką į nedidelį Olandijos miestelį žadėjo puikiai praleistą velykinį savaitgalį.
Lėktuvu iš Kauno į Brėmeną Vokietijoje o iš ten nuomotu automobiliu apie 200 km iki Vroomshoop'o - pusdienis ir mes vietoje. Apsistojome vietinių aitvaristų rekomenduotame B&B. Tai gyvenamasis namas, kurio šeiminikai nuomoja svečiams du kambarius. Iš tikro ten jautėmės ne kaip viešbutyje, bet kaip svečiuose pas pašįstamus žmones. Vaišino mus be galo gausiais ir skaniais pusryčiais, vynu, alumi.
Pirmąjį vakarą tik atvykę nuvažiavome į festivalio vietą. Ten kūrėsi aitvaristai - statė kemperius ir palapines, kėlė vienastropius aitvarus.
Deja oras pasitiko ne koks - lietingas, vėjuotas, šaltas. Nepaisant to STACK varžybos įvyko, tik ne iki galo. Mums buvo truputi liūdna sužinojus, jog nebus porinių varžybų, nes nesusirinko daugiau porų. Beliko dalyvauti tik individualiose. Savo individualias rutinas buvome suskridę tik kartą prieš kelionę, baletus pabaigėme kurti pakeliui į Brėmeną lėktuve, nes šiaip treniruotes skyrėme daugiau poriniam skridimui. Visgi buvo labai smagu dalyvauti ir gauti tokios patirties, nes tai buvo mūsų pirmosios varžybos, teisėjaujant profesionaliems teisėjams.
Varžybose teko rungtis lygiomis teisėmis su Europos čempionu, daugkartiniu Olandijos čempionu, EuroCup'o varžybų patirties turinčiais vokiečiais ir kitais daugelį metų skrendančiais ir savo aitvarus gaminančiais aitvaristais. Nebuvo nei vieno tokio "žalio" kaip mes :)
Varžybos prasidėjo esant labai stipriam vėjui. Vos pajėgiau išlaikyti savąjį T4. Atrodžiau kaip su "power kaitu" :) Suskridus privalomąsias figūras ir techninę rutiną, turėjo būti pertrauka. Tuomet pradėjo lyti, o po lietaus vėjas visai nurimo. Lijo dar n kartų ir n kartų teisėjai matavo vėją, kurio nebuvo (reikėjo vidutiniško bent 4km/h). Galiausiai nusprendė varžybas nutraukti ir skelbti rezultatus be baleto.
Visuomet kažkas būna pirmas, kažkas paskutinis. Mes likom paskutinieji, tačiau patenkinti savo surinktais balais. Koks rezultatas būtų po baleto, galime tik paspėlioti, tačiau po privalomosios dalies pagal surinktų balų skaičių galime tik pasidžiaugti, kad nedaug atsilikome.
Rezultatai, keletas nuotraukų ir varžybų aprašymas olandiškai čia.
Ypač džiaugiamės susipažinę su žmonėmis, su kuriais susipažinome ir gavę patarimų bei patirties. Stephen Versteegh - dabartinis Europos čempionas - žmogus, draugaujantis su aitvarais 30 metų ir su sportiniais aitvarais skrendantis 10 metų. Dėkingi jam už pakvietimą ir rūpinimąsi mumis festivalio ir varžybu metu.
Vyriausias teisėjas Hans Jansen op de Haar- turi 18 metų teisėjavimo patirtį, nuolatinis STACK ar kitų varžybų varžybų teisėjas įvairiose šalyse bei EuroCup'e. Skrybėlė, juodas ilgas paltas, barzda ir nuolat rūkstantis cigaras - vyriausias teisėjas. Būdamas vyriausiu teisėju, jis sprendė apie varžybų pradžią, pabaigą, paaiškino taisykles, skaičiavo balus ir skelbė rezultatus. Šis žmogus ypač mėgsta bendrauti ir apie teisėjavimą gali pasakoti be galo, kad tik būtų jį klausančių. man ypač įsiminė jo patarimas, kuriant baletą: yra trys svarbiausi klausimai What, How ir Why, į kuriuos reiktų atsakyti skrendant baletą. What ir How - tai, kas skrendama (linija, kampas, triukas), tai yra tai, ką teisėjai vertina kaip techninę dalį (Execution). Pasak Hans, turi teisėjui turi būti aišku, ką skrendi, nes jei nesupras, tai to ir nevertins. Why - tai muzikos išpildymas (Choreography), t.y. kodėl pasirinktas vienas ar kitas elementas, kaip jie dera su muzika. Kai kuriuos Hans straipsnius apie teisėjavimą galima rasti čia.
Thomas Zygar - aitvarų pilotas, vokietis, dalyvavęs ir Eurocup'e, gaminantis savo aitvarus. Varžybose jis dalyvavo su tik prieš 5 savaites surinktu naujuoju savo gaminiu.
Visų sutiktų žmonių čia nepaminėsiu, bet tiesiog buvo smagu su jais pabendrauti, pasisemti patirties, pasidalinti ispūdžiais.

Trumpas kelionės reportažas:

Apie mus rašo!

Džiaugiamės galėdami prisidėti prie sportinių aitvarų populiarinimo Lietuvoje.

Visą 3-jų lapų straipsnį rasite naujausiame 'Aviacijos Pasaulio' numeryje (2010; 3).