Eiliniai Nauji metai švęsti ne Lietuvoje. Šį kart pasirinkom Mantuko organizuojamą kelionę į Ukraina, Bukovelio slidinėjimo kurortą.
Įspūdžiai jau išdilo taigi trumpai apie kelionę taip... (beletristika su klaidomis)
Išvažiavome vėlų Kalėdų (ne Kūčių) vakarą, viso mūsų 12, 3 auto, vairavom pasikeisdami, ryte strigome ant PL-UKR sienos, nes pasirodo vienos mašinos kėbulo numeris nesutapo su dokais, konstatuojama kaip vogta, ~5val aiškinimosi muitinėje susisiekiant su LT policija, ištrūkti pavyksta, mašina turi likti, laimei turim vietos kitose mašinose (7vietis minivenas ir 5vietis džipas), judam susispaudę, Ukrainoj temsta, keliai tragiški, ~200km važiuojam 4val., atvykstam 5 vietą nusikalę, gyvenimo sąlygos geros, lauke aplinka ukrainietiška, varom miegot. \
Pirmą dieną oras puikus, todėl mes su Dalia norime paimti Goverlą (aukščiausias Ukrainos taškas - 2060m), Tomas mus veža, pasirodo iki ten ne taip ir arti ~30km, kiti varo nuomotis slidinėjimo įrangos, privažiuojam parką, patrulio postą, į kalną lipti neleidžia, išvis į parką nori neleisti, nes galvoja, kad mes psichai ir lipsim, tariamės, skambinama vietiniams gidams, atsakymas 'Nevesim, negalima', perdaug pavojinga, 3 dienas lijo, visas kalnas status ledo gabalas, įsiprašom pasivaikščioti į parką, leidžia, liepia pasirašyti, kad nelipsim ant Goverlos, pasirašom. Įsišnekam su patruliu, jis galiausiai perjungia į rusų kalbą sužinojęs, kad mes lietuviai. Chebra varo atgal ir mus palieka, mes į žygį. Varom iki sporto bazės ir į neblogą panoraminį tašką, padarom 20km., trukmė 5,5val, gan sunku, mat ir pakilimas yra, o ir po kelionės mes dar pavargę.Grįžtam pas patrulį, laukiam chebros kol atvažiuos pasiimti. Su patruliu pradedam šnekėt, kartu kalam alaus. Bičas rimtas, pasakoja apie sovietų armiją, Ukrainos kultūra, politiką, patriotizmą, valgį,vietoves, Karpatus, religiją, tautiškumą ir t.t. Prašnekam apie 1,5val. Asmeniškai man, šis pokalbis palieka didžiausią įspūdį per visą Ukrainos vizitą. Atvaro chebra, pavežam patrulį iki jo miestelio, atsisveikinam.
Toliau 4 dienas slidinėjame, grįžtame pavargę, dar vakarais skanaujame ukrainietiškus patiekalus, kalame alaus, degtinės (ligoms atbaidyti), tačiau saikingai.
Slidinėjimas: Dalia su slidėmis pakyla į kalną, griūna, sako niekur nečiuoš, pagaunam jai instruktorių, Dalia čiuožia išsišiepus ir kitus dar mokina. Aš imu bordą, pradžia sunki ir skausminga, susidaužau atraminį krūvį kelį, skauda visa likusią slidinėjimo dalį, skausmas netoks stiprus apvyniojus elastiniu bintu. 3 dieną sakyčiau jau čiuožiu padoriai jaučiu, kad tobulėju. Greitis didėja, kritimu beveik nebėra, smagu. Dalia vis bijo, kad tik jos kasnors nenuneštų. Aj dar, antrą slidinėjimo dieną Šarunė išlekia iš trąsos ir keliu į aštrų akmenį, 3cm žaizda, 8 siūlės, jai slidinėjimas 'over'. Daugiau rimtesnių traumų nepatiriame.
Slidinėjimo sąlygos geros, nebuvau kituose kurortuose Vakaruose, todėl man čia puiku. Keltuvai geri, nauji, sėdimi, eilių išvis nėra, trąsos paruoštos, net ir nesant sniego jas tvarko ir kasdien paruošia, purškia, šaudo, trąsos ilgos, gelbėtojai dirba (Šarūnę sutvarkė), viršūnėse veikia kabakai, kainos normalios, karšto vyno kvapas kabakuose užknisa, nes esu matyt alergiškas tiems gvazdikėliams - fe! Įdomių Ukrainos oligarchų 'aparatų' atsiranda ant kalno, tai bičiukai su džinsais, tai merginos su špilkomis ar nuogomis bambomis puozuoja ant kalno ir vaidina kaip čiuožia.. ech įvairūs kontrastai. smagumėlis :)
Mūsų šeimininkas Miša, pavadinčiau super pavyzdys susidaryti nuomonę apie Ukrainos žmogų. Nuoširdus ir ūkiškas, darbštus kaimietis, organizuotas ir pagelbėjantis, besidomintis ir kultūringas. Apalmai vakarų Ukrainos žmonės tikri patriotai ir savo tautiškumo puoselėtojai. Vizito metu mus puola ligos, aš neatlaikau, iškrentu Naujakui.. naujakas tampa ramus, pro balkoną pažiūriu fejerverkus ir Timošenko ir Juščenkos kalbą per TV (ten taip įprasta) ir į lovą sirgt. Dar pasikeičiam dovanomis ir chebra išvaro tūsintis, Dalia solidarizuojasi su ligoniu :) Kitą dieną prakaituoju ir vakare jau sveikas.
Kelionė atgal be didesnių nuotykių, įspūdį palieka Lvovas, didingas miestas su didžiuliu kultūros paveldu. Ukraina - puiki didžiulių kontrastų šalis su nuoširdžiais ir svetingais žmonėmis. Rekomenduoju aplankyt :)
Dar apie šios kelionės nuotykius, slidinėjimą bei ukrainietiškus ypatumus siūlau paskaityti pas tą patį Mantuką bloge:
- Keliones pradzia
- Kalėjimas pasienyje
- Lietus Ukrainoj
- Savaitės wrap up
- Slidinėjimo wrap up
Įspūdžiai jau išdilo taigi trumpai apie kelionę taip... (beletristika su klaidomis)
Išvažiavome vėlų Kalėdų (ne Kūčių) vakarą, viso mūsų 12, 3 auto, vairavom pasikeisdami, ryte strigome ant PL-UKR sienos, nes pasirodo vienos mašinos kėbulo numeris nesutapo su dokais, konstatuojama kaip vogta, ~5val aiškinimosi muitinėje susisiekiant su LT policija, ištrūkti pavyksta, mašina turi likti, laimei turim vietos kitose mašinose (7vietis minivenas ir 5vietis džipas), judam susispaudę, Ukrainoj temsta, keliai tragiški, ~200km važiuojam 4val., atvykstam 5 vietą nusikalę, gyvenimo sąlygos geros, lauke aplinka ukrainietiška, varom miegot. \
Pirmą dieną oras puikus, todėl mes su Dalia norime paimti Goverlą (aukščiausias Ukrainos taškas - 2060m), Tomas mus veža, pasirodo iki ten ne taip ir arti ~30km, kiti varo nuomotis slidinėjimo įrangos, privažiuojam parką, patrulio postą, į kalną lipti neleidžia, išvis į parką nori neleisti, nes galvoja, kad mes psichai ir lipsim, tariamės, skambinama vietiniams gidams, atsakymas 'Nevesim, negalima', perdaug pavojinga, 3 dienas lijo, visas kalnas status ledo gabalas, įsiprašom pasivaikščioti į parką, leidžia, liepia pasirašyti, kad nelipsim ant Goverlos, pasirašom. Įsišnekam su patruliu, jis galiausiai perjungia į rusų kalbą sužinojęs, kad mes lietuviai. Chebra varo atgal ir mus palieka, mes į žygį. Varom iki sporto bazės ir į neblogą panoraminį tašką, padarom 20km., trukmė 5,5val, gan sunku, mat ir pakilimas yra, o ir po kelionės mes dar pavargę.Grįžtam pas patrulį, laukiam chebros kol atvažiuos pasiimti. Su patruliu pradedam šnekėt, kartu kalam alaus. Bičas rimtas, pasakoja apie sovietų armiją, Ukrainos kultūra, politiką, patriotizmą, valgį,vietoves, Karpatus, religiją, tautiškumą ir t.t. Prašnekam apie 1,5val. Asmeniškai man, šis pokalbis palieka didžiausią įspūdį per visą Ukrainos vizitą. Atvaro chebra, pavežam patrulį iki jo miestelio, atsisveikinam.
Toliau 4 dienas slidinėjame, grįžtame pavargę, dar vakarais skanaujame ukrainietiškus patiekalus, kalame alaus, degtinės (ligoms atbaidyti), tačiau saikingai.
Slidinėjimas: Dalia su slidėmis pakyla į kalną, griūna, sako niekur nečiuoš, pagaunam jai instruktorių, Dalia čiuožia išsišiepus ir kitus dar mokina. Aš imu bordą, pradžia sunki ir skausminga, susidaužau atraminį krūvį kelį, skauda visa likusią slidinėjimo dalį, skausmas netoks stiprus apvyniojus elastiniu bintu. 3 dieną sakyčiau jau čiuožiu padoriai jaučiu, kad tobulėju. Greitis didėja, kritimu beveik nebėra, smagu. Dalia vis bijo, kad tik jos kasnors nenuneštų. Aj dar, antrą slidinėjimo dieną Šarunė išlekia iš trąsos ir keliu į aštrų akmenį, 3cm žaizda, 8 siūlės, jai slidinėjimas 'over'. Daugiau rimtesnių traumų nepatiriame.
Slidinėjimo sąlygos geros, nebuvau kituose kurortuose Vakaruose, todėl man čia puiku. Keltuvai geri, nauji, sėdimi, eilių išvis nėra, trąsos paruoštos, net ir nesant sniego jas tvarko ir kasdien paruošia, purškia, šaudo, trąsos ilgos, gelbėtojai dirba (Šarūnę sutvarkė), viršūnėse veikia kabakai, kainos normalios, karšto vyno kvapas kabakuose užknisa, nes esu matyt alergiškas tiems gvazdikėliams - fe! Įdomių Ukrainos oligarchų 'aparatų' atsiranda ant kalno, tai bičiukai su džinsais, tai merginos su špilkomis ar nuogomis bambomis puozuoja ant kalno ir vaidina kaip čiuožia.. ech įvairūs kontrastai. smagumėlis :)
Mūsų šeimininkas Miša, pavadinčiau super pavyzdys susidaryti nuomonę apie Ukrainos žmogų. Nuoširdus ir ūkiškas, darbštus kaimietis, organizuotas ir pagelbėjantis, besidomintis ir kultūringas. Apalmai vakarų Ukrainos žmonės tikri patriotai ir savo tautiškumo puoselėtojai. Vizito metu mus puola ligos, aš neatlaikau, iškrentu Naujakui.. naujakas tampa ramus, pro balkoną pažiūriu fejerverkus ir Timošenko ir Juščenkos kalbą per TV (ten taip įprasta) ir į lovą sirgt. Dar pasikeičiam dovanomis ir chebra išvaro tūsintis, Dalia solidarizuojasi su ligoniu :) Kitą dieną prakaituoju ir vakare jau sveikas.
Kelionė atgal be didesnių nuotykių, įspūdį palieka Lvovas, didingas miestas su didžiuliu kultūros paveldu. Ukraina - puiki didžiulių kontrastų šalis su nuoširdžiais ir svetingais žmonėmis. Rekomenduoju aplankyt :)
Dar apie šios kelionės nuotykius, slidinėjimą bei ukrainietiškus ypatumus siūlau paskaityti pas tą patį Mantuką bloge:
- Keliones pradzia
- Kalėjimas pasienyje
- Lietus Ukrainoj
- Savaitės wrap up
- Slidinėjimo wrap up