Ilgas savaitgalis Sardinijoje

Per ilgąjį savaitgalį kartu su Jumiu nuskridom pakeliauti po Sardiniją. Išsinuomavom mašiną ir važinėjom sau po salą. Buvo dar labai šilta - +23, netgi išsimaudyti pavyko. Gerai atitrūkom nuo darbų ir rytinių šaltukų Lietuvoje. Kad būtų paprasčiau rašyti, tai nusprendžiau geriau pakomentuoti nuotraukas.
Pirma vakarienė tapo itališka pica. Visai skani buvo, ir nereikia ten aiškinti, kad itališkos picos neskanios, plonos, pridegę ar panašiai.
Apžiūrėjom naktinį Cagliari, o tiksliau jo senamiestį ant kalno, kuris visas išraizgytas siauromis jaukiomis gatvelėmis.
Kitą dieną pajudėjus mus pasitiko nuostabūs salos vaizdai. Sardinijos gamta labai įvairi, važiuoji ir matai kaip keičiasi tiek augalai, tiek uolienos, tiek reljefas.
Aplink salą pakrantėse pilna bokštų, kurie senaisiais laikais beabejo atliko tiek švyturių, tiek gynybines funkcijas.
Ši vieta pavadinta kažkaip panašiai į "tirpstantis cukrus": iškilusios uolienos lyg po truputį tirpsta žydrame vandenyje.
Šioje nuotraukoje pateiktas įrodymas, kad matėme flamingus :) Pasak Jumio šie paukščiai yra ružavi, nes "kapoja" labai daug krevečių. Matėme juos ir iš arčiau, bet nufotografuot iš vaiuojančios mašinos taip ir gerai nepavyko, o sustoti tose vietose nebuvo kur.
Tai vieta, buvęs kalnakasių miestelis, kuris dabar visiškai apleistas. Viską iškasė ir paliko. Labai įdomu pamatyti, kai gamta po truputį tampa vienintelė miestelio šeimininkė.
Nuo kalnakasių miestelio kelias veda į didžiulių kopų pakrantę - Piscinas. Čia sukonstruotas ir dabar apleistas žemės išteklius į laivus vežiojęs geležinkelis.
Vaizdelis nuo Bosos pilies.
Nelabai žinau, kas tai... labai keistas gamtos darinys, kurį pastebėjau atsitiktinai važiuojant keliu. Atrodytų lyg kalnas "atsimerkė" :)
Šalia kurortinio Algero nuvykome apžiūrėti ir iškyšulyje esančio Neptūno groto. Vien jau takelis iki yra tikrai įspūdingas, vedantis uolos kraštais, o apačioje girdisi kaip dūžta Viduržemio jūros bangos.
Na kaipgi be šviežių jūros gerybių, kurias radome netikėtai pačiame žuvies turguje. Deja buvome jau sukirtę po kitą itališką maisto garsenybę - lazaniją, tai teko pasimėgauti maža įvaičių žuvų, kalmarų, krevečių, aštunkojų porcija paragavimui... atsispirti negalėjome, niam niam.
Šalia Olienos kaimo pavyko palipti ir į kalnus... na kaip gi be kalnų! Supramonte kalnų masyvas vienas gražiausių saloje. Šiektiek panašus į dolomitines Alpes tik žinoma gerokai mažesnis. Užlipome į 1348 aukščio kalną Punta sos Nidos.
Grįždami namo dėl keletos valandų tarpo tarp skrydžių apžiūrėjome Bergamo. Šis Italijos miestas tai pat turi gražų senamiestį ant kalno, kuris apsuptas gynybine siena ir čia galima patekti funikulieriumi. Nuotraukoje esame miesto aikštėje prie katedros.

Labai turininga ir aktyvi gavosi kelionė, nemažai įspūdžių. Vistik tenka konstatuoti faktą, kad laiko šiektiek pritrūko (buvome 4 dienas). Norėjosi ir daugiau po dar šiltą jūrą pabraidyti ir dar daugybę nemažos salos kampelių išnarstyti.

Aplankėm Austriją

Spalio 1d. šeštadienį 2 val.naktį prigriebėm kartu Artūrą ir iš Vilniaus pajudėjome Autrijos link. Po 17 valandų kelionės per Lenkiją ir Čekiją pavakary atvykome į Vienos centrą. Ačiū mus priglaudusiai Ramunei už savaitgalį Austrijos sostinėje. Čia tik atvykę paragavom garsaus austriško šnicelio ir guliašo. Visą saulėtą sekmadienį pravaikščiojome miesto gatvėmis, apžiūrinėdami rūmus, bažnyčias ir kitus didingus pastatus bei parkus. Gaila, kad nepavyko išsinuomoti miesto dviračio. Vienoje gausu muziejų, parodų, teatrų - miestas tiesiog alsuoja kultūra. Vytautas ypatingai džiaugėsi, kai netikėtai pavyko apsilankyti Salvador Dali parodoje. Saulę leidome sėdėdami and kalno su vaizdu i miestą Schonnbrunns garden parke. Beje, visos kelionės metu mums labai pasisekė su oru. +17-23 - jautėmės, kaip sugrįžę į vasarą.

Viena:
Iš Vienos pasukome Dolomitinių Alpių link. Iki pietų spėjome atvykti į Hallstadt miestelio ir pradėjome žygį į kalnus.
Pasiruošimas žygiui. Teks lipti aukštai, manome, ten turbūt bus šalta.Tikslas buvo iki sutemų pasiekti Wiesberghaus kalnų trobelę 1826m aukštyje. Per 4 valandas vingiuotu kalnų takeliu saulei leidžiantis pasiekėme tikslą.
Įsikūrėme. Deja dušo nebuvo, nes 3 savaites kalnuose nelijo, tad teko tenkintis ribotu kiekiu vandens. Didžiuliuose trobelės kambariuose gyvenome beveik vieni. Sėdėjome terasoje temstant, virėme ryžius su tušonke ir gėrėjomės mus supančiais kalnų vaizdais. Sutemo, darėsi šalta. Trobelėje dar užsisakėme varškinį ir obuolinį štrudelį (mano vadovas austras liepė būtinai paragauti štrudelio Austrijoje :) ) ir gan anksti ėjome miegoti.
Rytojaus diena išaušo saulėta ir šilta. Oras nuostabus-tikra vasara, nusprendėme ilipti į 2218m kalno viršūnę. Trasa nebuvo labai sudėtinga. Pradžioje ėjome dideliais akmenų masyvais, tereikėjo žiurėti kur statai koją.
Trasa vis statėjo, galiausiai teko šiek tiek lipti laikantis už akmenų ir įtvirtintų metalinių trosų sudėtingiausiose vietose. Pasiekę viršūnę pasižymėjome prie kryžiaus esančioje dėžutėje ir gėrėjomės atsivėrusiais vaizdais. Is viršaus matėme ir savo trobelę, kurioje nakvojome. Dar keletas nuotraukų ir lipome žemyn.
Norėjome iki vakaro pasiekti savo automobilį ir nakvynę. Nusileidome per 3 valandas. Nusprendėme nakvoti apačioje esančiame gražiame miestelyje, kuris isikūręs ant ežero kranto.
Hallstadt miestelis ypatingas, turintis itin seną istoriją, jame namai išdėstyti kalno šlaite, ant kurio viršūnės įsikūrusios druskos kasyklos. Namų palangėse žydi gėlės, o miestelio gatvės veda per namų stogus. Jaukiose parduotuvėlėse galima nusipirkti suvenyrų, vietines druskos, muilo, ivarių kitų vietos gaminių. Gražu, turbūt neveltui šis miestelis įtrauktas į UNESCO paveldą, o pasirodo, kiniečiams jis taip patiko, jog nusprendė pastatyti Hallstad kopiją Kinijoje. Šiek tiek paieškoję, išsinuomojome butą ant ežero kranto. Gera po kalnu žygio maudytis ežere, negali patikėti, kad yra spalio 4d. Vakarieniavome restoranėlyje miestelio aikštėje ir planavome, kur vyksyme rytoj.
Ryte pavalgę pusryčius ant ežero kranto ir pabendravę su vietine gulbe, tesėme kelionę.
Nusprendėme toli nuo kalnų nebėgti ir apsistojome slėnyje prie pilies, netoli vietos, kurioje buvo filmuojamas filmo "Muzikos garsai" piknikas. Deja, nuotaiką šiek tiek sugadino automobilio gedimas, dėl kurio sugaišome didžiąją dalį dienos. Pavakary susiradome kambarius su vaizdu į pilį ir kalnus. Kitą dieną į tuos kalnus kėlėmės keltuvu ir ėjome į Eisenberg ledyną kalno viduje, uoloje. Gidas pasakojo, kad tai didžiausias žinomas uoloje esantis pasaulyje. Anga į ledyną užverta masyviomis durimis. Taip stengiamasi apsaugoti ledyną nuo tirpimo ir skatinamas jo didėjimas. Urvas išsiraigęs kalne net 42 kilometrus, o mums turistams leidžia pamatyti tik apie 2 km- tačiau tai įspūdingiausia ir daugiausia ledo turinti urvo dalis. Viduje jokios elektros, gidas iduoda žibalines lemputes ir liepia sekti paskuj jį. Viduje net ir vasarą temperatūra nepakyla aukščiau nulio. Pati gamta suformavusi iš ledo meškos, dramblio, bokšto ir kitas įspūdingas figūras.
Į šį kalną pakilome ne tik norėdami apžiūrėti ledo urvą, bet ir galbūt užlipti dar keletą šimtų metrų ir pasivaikščioti kalnų viršūnėmis. Deja siauras takelis kalnu šlaitu vedantis į viršų pasirodė mums per daug pavojingas ir nusprendėme pasukti atgal. Kas Italijoje vadinama via ferata ir kuria einama tik su apraišais, šalmu ir prisirišus prie metalinio troso, Austrijoje žmonės lipa be jokių apsaugų. Nusprendėme leistis žemyn ne keltuvu, bet pėsčiomis ir grožėtis vaizdais.
Tolesnis kelionės planas buvo užsukti į Budapeštą. Tačiau mus pavedė automobilis. Nusprendėme nerizikuoti ir vykti link namų. Deja sustojome nedavažiavę Austrijos-Čekijos sienos. Sutemo. Techninės pagalbos teko laukti tris valandas. Galiausiai atvyko tralas ir nuvežė mus į artimiausią miestelį St. Polten, esantį apie 60km iki Vienos. Auto-servisas buvo netoli miesto centro, šalia radome viešbutį, kuriame teko praleisti 2 naktis, nes kaip ryte sužinojome, BMW naujo generatoriaus teks palaukti dieną. Pasisekė, kad servisas dirbo šeštadienį. Oras per vieną naktį Austrijoje pasikeitė kardinaliai. nuo +25 nukrito iki +5, lijo. Per TV rodė kalnus, kuriuose dar prieš dieną vaikščiojome ir kepėme saulės atokaitoje. Juose prisnigo. Už keleto savaičių atidarys slidinėjimo sezoną. Turėjome visą dieną tinginiavimui lietui lyjant. Gerai išsimiegoję, apėjome St. Polten miestą, užsukome į vieną žymiausių miesto objektų "garsų bokštą"-muziejų iš kurio matosi miesto stogai, o viduje eksponuojami su garsais susiję darbai. Rudenį Austrija eina iš proto dėl jauno nefiltruoto vyno - Sturm. Būtų nuodėmė jo neparagauti. Šis vynas labai apgaulingas ir tikrai išgėrus ir nedidelį kiekį gali susukti galvą ar net vidurius :)
Galiausiai atgavome savo auto su nauju generatoriumi ir lietui lyjant palikome Autriją. 17 valandų kelio, kuriame sutikome 2 zuikius, lapę, stirną ir karvę.
Nuotraukų autoriai: Artūras, Vytautas ir aš.

Išbandėme save MTB maratone

Dalia, Mončius ir aš sudalyvavome MTB maratone, Vilniaus etape. Smagus ir gerai organizuotas renginukas, gera atmosfera. Drėgnos ir lietingos oro sąlygos padarė trasą gan sunkią. Buvo visko: daug purvo, žolės, "buzos", takelių, slidžių šaknų, miško keliukų, truputį asfalto, smėlėtų ikalnių, greitų nuokalnių, netgi vienas upelis :) Smagu, bet norint siekti rezultatų reikalinga: nepriekaištingai dirbantis dviratis, mažiau baimės - daugiau rizikos, na ir žinoma svarbiausia - ištvermės.
Keletas akimirkų iš mano susukto filmuko. "Driveris" - Mončius :) Kamera: GoPro (su purvinu objektyvu).



Mončiaus blog'as apie tai - čia.

Treniruotė "pirštukais"

Radau senokai darytą nuotrauką savo telefone kaip prancūzai "pirštukais" skrenda savo komandinę rutiną.

Sudalyvavau Vilnius Challenge 2011

Kartu Olegu iš mūsų FK Pionieriai komandos pirmą kartą sudalyvavau Vilnius Challenge 2011 . Trasa įveikta (nors vieną punktą ir pražioplinome, todėl užuot buvę maždaug 25 likome 75 iš 168), buvo linksma, puikus renginys, rimtas išbandymas bei gera patirtis :)



Su GoPro kameryte prisitvirtinęs prie šalmo varžybų metu šiektiek pafilmavau. Paviešintas filmukas buvo pastebėtas vienos Discovery žurnalistės, kuri ruošė straipsnį apie šias urban-multi sporto varžybas Vilniaus mieste. Tokiu būdu mano filmukas atsirado ir Discovery News puslapyje! Tai kai, ką?! :) Žiūrėti čia.

Lietuvos Aitvarų Lyga: pavasario etapas

Gegužės 28 dieną Kaune, Aleksoto aerodrome įvyko Lietuvos Aitvarų Lygos pavasario etapas. Jis buvo iškirtinis tuom, kad tik antrą kartą per Lietuvos sportininių aitvarų istoriją turėjome profesionalius teisėjus iš užsienio. Šį kart mums teisėjavo, parodomuosius skrydžius demonstravo bei vedė pamokėles svečiai iš Prancūzijos: Laura, Samuelis, Isabelle ir Davidas. Šie žmonės gerai žinomi sportinių aitvarų pasaulyje, laimėję ne vieną svarų apdovanojimą įvairiose šalyse bei aitvarų kategorijose. Laura ir Samuelis skrenda kartu poroje pasivadinę Axel'R. Būtent jie buvo pirmi 2010m CerviaCup, Italijoje, kai BravoZulu džiaugėsi, jog pavyko tapti antros vietos laimėtojais (iš 4 porų). Isabelle ir Davidas šiuo metu dažniausiai teisėjauja įvairiausio kalibro varžybose. Tačiau visa šita kompanija taip pat atstovauja vieną populiariausių aitvarų kompanijų - R-Sky. Šie pilotai taip pat bando skristi ir komandoje, kurioje pagal taisykles turi būti ne mažiau nei 3 pilotai. Skraidyti komandoje yra labai sudėtinga: reikia begalo daug treniruočių, pasiruošimo, įrangos suderinamumo, tarpusavosio supratimo, individualaus meistriškumo ir t.t. Svečiai demonstravo mums aukščiausio meistriškumo individualius ir porinius baletus, matėmė preciziškas komandines rutinas.
Deja porinių varžybų nebuvo, todėl Bravo Zulu šįkart nestartavo. Individualiose dalyvavo 6 pilotai, tarp kurių ir jau antrus metus iš eilės pas mus besisvečiuojantis rusas - Miša arba Mike'as. Pastarasis kaiptik jas ir laimėjo. Antras Jurgis, tada aš - Vytautas.

Foto by mixas.

7 dalis: Piligrimu keliu i Emei Shan virsune

Keleta dienu teko praleisti Chengdu. Apsinuodijom maistu,tai kol isgijom,sedejom hostelyje. Per ta laika suplanavom zygi piligriminiu keliu i budistu sventa Emei kalna. Ryte isvykome i Emei miestely. Pasiemem tik reikalingiausius daiktus,kad kuo mazesni svori tektu nestis. Zygi pradejome apie 14val. Pradejome 430m aukstyje. Tikslas buvo Golden summit 3077m. Kelias nera sudetingas-i virsu veda laiptai. Taciau tai pareikalauja labai daug fiziniu jegu. Kaip jau lipi keliasdesimt tukstantaji laipteli, manai, kad tuos laiptu serpantinus sapnuosi ir kai viskas baigsis. Kalne isikure keliolika budistu vienuolynu, i kuriuos galima uzsukti pailseti, pernakvoti, pavalgyti. Praejome keleta turistiniu vietu, I kurias kinu turistai atvaziuoja autobusais pasifotografuoti. Viena tokiu buvo bezdzioniu zona. Zmoniu islepintos ir iserzintos bezdziones elgiasi gan agresyviai. Mateme, kaip vienam turistui ikando i ranka. Tikrai nebuvo jauku, kai mums kelia pastojo urzgiantis patinas. Pakeliui galima nusipirkti bambukiniu lazdu nuo ju apsiginti. Pirmaja diena iveike dali kelio i kalna(apie 13km), nakvynes apsistojome vienuolyne apie 900m aukstyje. Kita ryta kelemes anksti ir teseme zygi. Viena graziasiu atkarpu buvo zalioji tropine zona su zydinciais medziais. Klimatas keitesi kylant i virsu. Oras veso, pradejo lyti. Apie pietus jau buvome 2000 m aukstyje. Uzsukome i vienuolyna pavalgyti. Gavome angliska meniu, todel uzsakyti nebuvo sunku. Taciau ilgai vargome, kol jiems pirstu kalba isaiskinome, kad norime gerti. Galiausiai gavome bliuda virinto karsto vandens. Pavalgem nudlu su sparagais ir omletu. Zygi teseme toliau. Laiptu serpantinai nesibaige. Tai kilo tai leidosi. Butu labai idomu, jei kas suskaiciuotu, kiek tukstanciu laiptu iveikeme. Lietu pakeite sniegas, buvome 2500m aukstyje. Lipti buvo sunku, bet cia negalejome pasiduoti. Galiausiai priejome dar viena turistine vieta, kur visus istroskusius pamatyti Golden Buda virsuneje kele keltuvas. Mes turejome pasiekti virsune piligriminiu keliu, apie keltuva nebuvo net minties. Paskutiniai 500 metru i virsu ir mes atejome. Kalno virsune. Aplink debesys, tolumoje matosi zemesniu kalnu virsuniu konturai, aikste, kuriuoje didziule kokiu 20m aukscio auksine Budos skulptura, salia auksine sventykla. Buvo beveik 18val., turistu tik keli. Nerealus jausmas pasiekus tiksla, nuovargio nebejauteme. Vienaip tas kalnas sventas minioms, kuriuos vaiziuoja i virsune prikimstais autobusais, tada grudasi i keltuva, uzkile nusifotografuoja minioje ir tokiu pat budu leidziasi zemyn. Mums jis paliko kitoki ispudi. Tukstanciu laipteliu serpantinuose beveik nesutikome turistu, grozejomes kalnu vaizdais, aplankeme vienuolynus ir pasiekeme Emei Shan kalno virsune Golden summit.
Buvo vakaras todel nusprendeme leistis zemyn transportu. Pasirodo iki miestelio nuo kurio pradejome keliu yra net 45km. Kaip visada nusileidome ziauriai fiziskai pavarge, taciau dvasiskai laimingi. Dusas, alus bei skani vakariene...mmm - gera :)

Surase Dalia
BlackBerry®Bitė

6 dalis: 4004m

Ilipom i daugiau nei 4km kalniuka.je! Pakilimas nedidelis, tik siektiek daugiau nei 300m nuo Tagong miestelio, taciau tai auksciausias taskas, kuris beto reikalavo ir aklimatizacijos.
BlackBerry®Bitė

5 dalis: Tagong

Sedim Tagong miestelio aiksteje 3640m aukstyje ir laukiam pietu. Lauke sninga,salia vienuolynas,suvenyru parduotuveles, gatvemis vaiksto budistu vienuoliai. Va jau ir saule prasvito. Kalnuose oras keiciasi greitai. Galbut liksim cia nakvoti, niekas nezino. Vakar nakvojome Zhonglu kaime slenyje tarp kalnu. pries tai padareme 7 valandu zygi is Soupo kaimo. Pasiemem vietini gida,kuris vede mus takeliu per 3100m pereja. Labai grazu. Vienoje perejos puseje grozejomes Suopo kaimo bokstais,kai persiritom per pereja,atsivere Zhonglu kaimo vaizdai. Ten daug zaliau,papedeje pamatem musu hosteli. Gidas buvo greitas, vos spejom paskui. Mes ejom beveik begdami, o jis sau ramiai tuo paciu zingsneliu ir ruke kas valanda. Musu hostelis buvo vieta kaip is paveiksliuko-tibetietiskai isdazytas namas aplink kalnai, kieme zydi obelys,karts nuo karto pro sali praeina budistu vienuolis raudonais apdarais. Sedejome vakare ant stogo kol sutemo ir planavome rytojaus diena.
Griztu prie Tagong miestelio. Cia salta. Pakeliui i si miesteli pasildem kojas karstuose saltiniuose. Snigo. Siek tiek jauciame auksti,visiems truputi skauda galva. Popiete praejo puikiai. Aplankeme budistu sventykla. Vakare grizome i savo hosteli. Kieme mus sutiko seimininke ir pakviete pasisildyti,pavaisino arbata ir saldainiais. Netrukus prie musu prisijunge vienuolis. Plepejom, gerem arbata, juokemes, dainavom. Ryt eisim pasivaiksciot trumpam po kalnus ir vaziuosim i Kadinga. Kalnai cia ispuosti spalvotom velevelem dievams,kurios plazda vejyje. Zmones cia labai draugiski, sypsosi ir sveikinasi.

Mintis sudeliojo Dalia
BlackBerry®Bitė

4 dalis: Zygis kalnuose Tibeto prieigose

Nuotrauka 3120m. kalnu perejoje. Einame su vietiniu gidu. Jis tikrai greitas, tempas geras, o slenis tikrai status. Esame pakile apie 1200m. Dabar leisimes zemyn.
BlackBerry®Bitė

3 dalis: Trumpa stotele Chengdu ir kelione i Tibeto pasieni

Chengdu dar viena trumpa musu stotele. Tai didelis 8mln gyventoju miestas - Sichuan provincijos sostine. Apziureti galejom tik pro automobilio langa vaziuojant is oro uosto I hosteli ir kita diena isvykstant I kalnus.
Kelione I kalnus truko 10val. Turejo buti maziau, taciau turejome rinktis ilgesni marsruta iki nakvynes vietos, nes I si Sichuan regiona daznai turistai nera ileidziami. Pasitaiko postu, kur vietines valdzios atstovai del vykstanciu protestu uz Tibeta neleidzia pasaliniu. Taip cia kalnuose jau vyrauja Tibeto kultura, zmones savo isvaizda nera panasus tarkim I Pekine ar Chengdu sutiktus. Ju oda tamsesne, veido bruozai ir kuno sudejimas smulkesni.
Vaziavome ilgai ir nuobodziai, daugeli vietu mateme begalines statybas: uztvankos, keliai, gamyklos, gyvenamieji namai - ir visa tai kalnuose, siauruose sleniuose. Matosi kaip Kinija zengia I prieki ir sekmingai vysto savo infrastruktura ir sioje vietoje.
Po ilgo kratymosi autobusiuke atvykome I Damba. Tai yra tipine kalnu gyvenviete. Kaikurios moterys cia devi drabuzius su tradiciniais akcentais. Namai ismarginti ivairiais tibetietiskais ornamentais. Zmones sypsosi, sveikinasi.
Jau buvo vakaras, todel skaniai pavalgeme naminiu noodlu (tai tokie makaronai) ir ejome miegot. Toliau tesime kelione po vietinius kaimelius, pazinsime kultura bei galbut pavyks ir siektiek pavaikscioti po kalnus.
BlackBerry®Bitė

2dalis: Olimpinis stadionas - Pauksciu lizdas

Uch! Olimpinis Pekino stadionas vadinamas Pauksciu lizdu yra tikrai ispudingas statinys. Kinai protingai sutvarke sio olimpinio stadiono ir kitu olimpiniu arenu infrastruktura. Aplink daug erdves, nemazai zalumos.
Pabuvojome ir viduje. Uzgniauzia kvapa kai gali pagalvoti kokia atmosfera siame stadione imusus ivarti ar begant 100m. sprinta. Tukstanciai vietu, patogus iejimu isdestymas, viskas smulkiai sugalvota, sustyguota.
BlackBerry®Bitė