One Sky One World 2009

One Sky One World (OSOW) - tai renginys, kurio metu solidarizuojasi visi pasaulio aitvarų mylėtojai ir vieną ir tą pačią dieną (antrą spalio sekmadienį) kelia aitvarus įvairiose pasaulio vietose (plačiau apie tai).
OSOW rezultate gauname savotišką 'ataskaitą', kur matosi pasaulio aitvaristų dalyvavimas įvairiuose pasaulio kampeliuose (žiūrėti čia).
Taigi '108 aitvarų' klubas taip pat pažymėjo šį tarptautinį įvykį. Susirinkome pas sūrių meistrą Audrių ganyklose šalia Dargužių, Varėnos rajone. Tiesa, vėjo buvo labai nedaug, o ir karvių palikti 'tortai' aplinkui labai kliudė judant atgal ir stengiantis kompensuoti vėjo jėgą, tačiau su trumpomis stropomis ir bridlo nustatymais lengvam vėjui sugebėjome šiek tiek paskraidyti ir mes su Dalia.

Vėliau padarėme fotosesiją OSOW ataskaitai bei Audriaus buvome pavaišinti skania arbata, kaimiškais pietumis bei kitais skaniestais.

Foto teisės priklauso Alvydui ir publikuotos su jo sutikimu :)

2009 Sportinių aitvarų čempionatas

2009.09.26 įvyko sportinių aitvarų varžybos Palangoje. Aitvarų klubo '108' tėvo Jurgio dėka šis renginys panašu, kad tampa tradiciniu - valio!
Šiais metais mus pasitiko striprus vėjas ir visų varžybų metu vyravo 8-10m/s. Dauguma mūsų pripratę skraidyti prie žymiai mažesnio vėjo ir tai buvo tikras išbandymas ir įgūdžių patikrinimas. Lūžo aitvarai, trūkinėjo stropos, tačiau vienaip ar kitaip, manau, visi buvo patenkinti ir mėgavosi renginiu.
Su Dalia dalyvavome tiek individualiame pažengusių (DLI), tiek porinėse(DLP) varžybose, kur pirmą kartą dalyvavome, kaip BravoZulu komanda.
Visų pirma, tai gerai, kad turime mūsų T2 Vented aitvarus, skirtus skristi prie stiprių vėjų, nes mūsų treniruočių partneriai T4 STD, nemanau, kad būtų atlaikę, mat ir jų viršutinė vėjo riba 8m/s :)
Nuo pat ryto mus persekiojo nesekmės ir nebuvo aišku ar dalyvausime poriniame skridime, nes jau per pirmas treniruotes neatlaikė senutis vieno iš T2 kraštinis pagaliukas, kuris pakankamai storas ir gauti tokį, kitą tapo sudėtinga. Čia mums pagelbėjo Arvydas ir gavome net 5cm trumpesnį tokio storio pagaliuką. Apvyniojome, kad laikytųsi ir nusprendėme dalyvauti. Figūras atlikome, manau, labai prastai, net poto patys kartojome, kad taip neskridome net per blogiausią mūsų treniruotę :) Va ką gali: striprus vėjas, mažai pažįstamas aitvaras ir jaudulys. Rutinos metu jau lyg ir pagavome ritmą, pavyko atlikti sinchroniškai kampus ir posūkius, bet likus 3 paskutiniams posūkiams susilietė aitvarai ir trūko mano stropos apsauga (tai prailgintojas, kuris yra stripresnis už stropą ir specialiai rišamas prie aitvaro, kur didžiausia nutraukimo tikimybė skrendant komandoje). Rutinos pabaigą galite pasižiūrėti video, kaip T2 krenta lyg pašautas paukštis :(

Labai džiaugiamės, kad įvyko BravoZulu krikštas, nors ir nesėkmingas, tačiau iš klaidų išmokome tikrai nemažai ir svarbiausia jog žinome, kad galime 'pavaryti' geriau.
Po pradedančiųjų dalyvavome pažengusių aitvaristų varžybose, kur teisėjavome sau patys. Prie tokio vėjo, tai buvo tikras išbandymas, tačiau džiugu, kad daugelis su tuom puikiai susidorojo ir vistiek sugebėjo parodyti savo meistriškumą arba kitaip tariant, kiek patobulėjo per pastaruosius metus.
Kagi, Dalia vėlgi tarp prizininkų! III vieta! je! Labai džiaugiuosi ir sveikinu. Taip pat kaip ir geriausius: Magnetą (I) ir Arvydą (II) (rezultatai čia).
Alvydo nuotraukos čia.