Ilgas savaitgalis Sardinijoje

Per ilgąjį savaitgalį kartu su Jumiu nuskridom pakeliauti po Sardiniją. Išsinuomavom mašiną ir važinėjom sau po salą. Buvo dar labai šilta - +23, netgi išsimaudyti pavyko. Gerai atitrūkom nuo darbų ir rytinių šaltukų Lietuvoje. Kad būtų paprasčiau rašyti, tai nusprendžiau geriau pakomentuoti nuotraukas.
Pirma vakarienė tapo itališka pica. Visai skani buvo, ir nereikia ten aiškinti, kad itališkos picos neskanios, plonos, pridegę ar panašiai.
Apžiūrėjom naktinį Cagliari, o tiksliau jo senamiestį ant kalno, kuris visas išraizgytas siauromis jaukiomis gatvelėmis.
Kitą dieną pajudėjus mus pasitiko nuostabūs salos vaizdai. Sardinijos gamta labai įvairi, važiuoji ir matai kaip keičiasi tiek augalai, tiek uolienos, tiek reljefas.
Aplink salą pakrantėse pilna bokštų, kurie senaisiais laikais beabejo atliko tiek švyturių, tiek gynybines funkcijas.
Ši vieta pavadinta kažkaip panašiai į "tirpstantis cukrus": iškilusios uolienos lyg po truputį tirpsta žydrame vandenyje.
Šioje nuotraukoje pateiktas įrodymas, kad matėme flamingus :) Pasak Jumio šie paukščiai yra ružavi, nes "kapoja" labai daug krevečių. Matėme juos ir iš arčiau, bet nufotografuot iš vaiuojančios mašinos taip ir gerai nepavyko, o sustoti tose vietose nebuvo kur.
Tai vieta, buvęs kalnakasių miestelis, kuris dabar visiškai apleistas. Viską iškasė ir paliko. Labai įdomu pamatyti, kai gamta po truputį tampa vienintelė miestelio šeimininkė.
Nuo kalnakasių miestelio kelias veda į didžiulių kopų pakrantę - Piscinas. Čia sukonstruotas ir dabar apleistas žemės išteklius į laivus vežiojęs geležinkelis.
Vaizdelis nuo Bosos pilies.
Nelabai žinau, kas tai... labai keistas gamtos darinys, kurį pastebėjau atsitiktinai važiuojant keliu. Atrodytų lyg kalnas "atsimerkė" :)
Šalia kurortinio Algero nuvykome apžiūrėti ir iškyšulyje esančio Neptūno groto. Vien jau takelis iki yra tikrai įspūdingas, vedantis uolos kraštais, o apačioje girdisi kaip dūžta Viduržemio jūros bangos.
Na kaipgi be šviežių jūros gerybių, kurias radome netikėtai pačiame žuvies turguje. Deja buvome jau sukirtę po kitą itališką maisto garsenybę - lazaniją, tai teko pasimėgauti maža įvaičių žuvų, kalmarų, krevečių, aštunkojų porcija paragavimui... atsispirti negalėjome, niam niam.
Šalia Olienos kaimo pavyko palipti ir į kalnus... na kaip gi be kalnų! Supramonte kalnų masyvas vienas gražiausių saloje. Šiektiek panašus į dolomitines Alpes tik žinoma gerokai mažesnis. Užlipome į 1348 aukščio kalną Punta sos Nidos.
Grįždami namo dėl keletos valandų tarpo tarp skrydžių apžiūrėjome Bergamo. Šis Italijos miestas tai pat turi gražų senamiestį ant kalno, kuris apsuptas gynybine siena ir čia galima patekti funikulieriumi. Nuotraukoje esame miesto aikštėje prie katedros.

Labai turininga ir aktyvi gavosi kelionė, nemažai įspūdžių. Vistik tenka konstatuoti faktą, kad laiko šiektiek pritrūko (buvome 4 dienas). Norėjosi ir daugiau po dar šiltą jūrą pabraidyti ir dar daugybę nemažos salos kampelių išnarstyti.