Kalnuose ieskau ramybes. 3diena

Virsune! Je, pavyko uzlipti ir nusileisti i pirma savo virsune - Kozi stit. Suprantama, marsrutas nebuvo itin sudetingas, taciau man naujokui pakankamai idomus. Naudojiesi iranga, vyksta komandinis darbas, tampai virves ir panasiai. Techniskesnis ir idomesnis galbut buvo nusileidimas, nes reikejo leistis staciomis sienomis ir uzsalusiais kriokliais. Oras keitesi pastoviai: lipant sviete saule, virsuneje zinoma pasitiko stiprus vejas privertes sildytis atsarginiais megztukais ir arbata, o leidzinatis kuluaruose smarkiai puste. Kazkiek filmavau, tikiuosi bus idomios medziagos.
Kai prausiesi karstame duse, jauti kaip kiekviena kuno lastele prispildo silumos. Po truputi atsiranda nuovargio jausmas, taciau turiu pripazinti, kad tai yra pirmoje mano virsune ilipta techniniu budu (nors ir daug kas pasakytu, kad lengva arba kad instruktorius daug ka parenge ir priziurejo :) niekis, svarbus juk jausmas, kai iveiki save savo baimes, bet ne kalna. Kalnas tai gamta, ji reikia gerbti ir niekada nesistengti jo nugaleti.. Atpildas laukia, ne tada kai pasieki virsune, o kai nusileidi zemyn :) - heh, elementarios kalnu myletoju tiesos.
Jo galva gerai valosi, tik vis labiau pasiilgstu artimuju. Iki

Nuotraukoje sedziu susales ant virsunes ir pietauju :)

Surase Polis.