2009/06/05

Medaus mėnuo: V dalis - Singapūras

Tik pervažiavę ilgą tiltą, skiriantį Malaiziją ir Singapūrą, atsidūrėme visiškai kitokiame pasaulyje. Pirmasis mano įspūdis: "Trumano šou" arba kompiuterinis žaidimas. Šiame nedideliame mieste - valstybėje - saloje tvyro ideali tvarka, jokio chaoso.
Žmonės gyvena ir dirba dangoraižiuose. Dauguma jų kinai ir toliau kaip visur malajai, indusai bei nemažai baltųjų.
Gatvės švarut švarutėlės. Visur taisyklės, ženklai, instrukcijos, paaiškinimai ir baudos jei nevykdysi. Ant kiekvieno šviesoforo lentelė su piešinuku: 'per žalią eikite, per raudoną neikite, mirksint žaliai nepradėkite eiti'. Viešieji tualetai prekybos centruose atrodo kaip geriausiame viešbutyje. Ir ten vėl taisyklės kaip išmesti panaudotus higienos reikmenis. Visur viskas automatizuota. Autobuse bilietėlius parduoda automatas. Ir aišku, žmonėms - robotams visur surašytos baudos jei pasielgs netinkamai. Beje kaip jau minėjau anksčiau, vaisiaus durian'o viešuoju transportu vežti negalima.
Tačiau priešingai nei Malaizijoje, Singapūre žmonės nesišypso. Atrodo visi 'pasikėlę', nes taip yra 'užprogramuoti', kasdieną vaikšto vis tomis pačiomis gatvėmis, važinėja savo maršrutais metro ir atrodo kiltų didžiulis chaosas, jei kažkas staiga pasielgtų ne pagal taisykles, pvz., uždainuotų gatvėje arba joje užsirūkytų, nes visame mieste rūkyti negalima. Žmonės gražūs, o ypač moterys. Dauguma jų avi aukštakulniais bateliais ir vilki puošniomis suknelėmis dienos metu. Kiekvienas, rodos, pakvaišęs dėl savo išvaizdos, o ypač šukuosenos, kurią dauguma renkasi pagal paskutines popso madas. Singapūre nepamatėme nei vieno hipio, metalisto, reperio ir pan. Rodos, visi stengiasi būti vienodi, konkuruoja tik kieno suknelė ar kelnės brangesnės ir gražesnės. Visur, kur tik apsidairai žmonės apsikarstę laidais, ausinėmis. Beveik kiekvienas rankoje maigo mobilujį telefoną, iPhone'ą, kompą. Įlipi į metro ir visi aplink tave kas muzikos klauso, kas mobilų ar žaidimo konsolę spaudinėja. Naujausios technologijos čia kiekvieno garbės reikalas.
Didžiuliai monitoriai ant dangoraižių sienų teikia akcijų biržų informaciją, rodo žinias, reklamas. Monitoriai metro rodo antiteroristinius filmukus apie tai, kad žmonės privalo stebėti vieni kitus ir ypač tuos, kurie turi didelius krepšius ar kuprines. Galbūt jie itartinai elgiasi, nervinasi, ar prakaituoja. Stebėti, ar jie nepalieka savo krepšių metro, o jei palieka, neleisti jiems išlipti.
Aišku šioje šalyje ir aitvarai negali būti paprasti priklausomi nuo vėjo ir žmogaus rankų. Čia populiari naujovė - RC aitvarai. Tai aitvarai, valdomi radiobangomis ir elektros varikliuku bei nėra priklausomi nuo vėjo. Sutemus, jie mirga įvairių spalvų elektros lemputėmis.
Tos kompanijos atstovai bandė mums paaiškinti, kodėl šie skraidantys objektai vadinami aitvarais, tačiau be neilono ir poros anglies pluošto vamzdelių mes neradome daugiau nieko, kas leistu šiam aitvarui taip vadintis. O ir vėjo jam nereikia
Ieškodami lobių užsukome į parką, kuriame radome vaikų aitvarų šventę.
Vaikai piešė and didelių delta aitvarų.
Išvykdami pabuvojome geriausiu tituluojamame Singapūro oro uoste. Čia tikrai įspūdinga: aplinkui orchidėjų sodai, relaksacijos zonos su tikrais medžiais ir vandens baseiniukais su spalvotomis žuvimis, kiliminės dangos, nemokamas internetas, visur pilna kompiuterių, kuriais gali naudotis nemokamai. Yra keletas mini botanikos sodų, tarp kurių ir drugelių sodas. Jame glaudžiasi apie 1000 įvairių drugelių rūšių.
Čia buvo paskutinis mūsų pasakojimas apie kelionę ir nuotykius Medaus mėnesio metu.

3 komentarai:

Sun and Sand rašė...

Respect keliajat!!! Saunuoliai!

Grisit, papasakosit:)) Musu sekanti stotele (jei iseis), filipinai, tai itariu, kad turetu but panasu.

Smagaus laiko!!

MaGnet`as rašė...

Neitiketina. Siek tiek apshalau pamates nuotrauku ir informacijos kieki, bet skaniai viska perskaiciau tramdydamas seiles nuo nutekejimo ant darbo stalo :)
Manau puikus atsispyrimo taskas i Jusu gyvenima kartu. Darkart sveikinu ir pats nesuprantu kodel jauciu del jusu toki keista dziugesi... :)

Egle rašė...

Tikrai nereali kelione...