Medaus mėnuo: IV dalis - Kuala Terengganu ir Melaka

Iš salų nusprendėme važiuoti į Melaką. Pakeliui vienai nakčiai strigome mieste Kuala Terengganu, nes visi autobusų bilietai į Melaką buvo išpirkti. Buvome pavargę, tad po miestą daug nevaikščiojome. Kuala Terrenganu - labiausiai musulmoniškas miestas iš mūsų aplankytų. Vakare visame mieste garsiai per gramofonus skaitomas koranas. Teko man po suknele džinsus užsimauti ir skarelę ant galvos užsirišti, nes kitaip gatvėje labai nejaukiai jaučiausi, kai musulmonės mane piktai nužvelgdavo. Nors ir nebuvau panaši į vietines damas, su džinsais ir skara esant nežmoniškam karščiui jaučiausi geriau.
Šiame mieste ragavome įvairių patiekalų, tarp jų ir tradicinio malajų patiekalo nasi lemak ir desertui tradicinių malaizietiškų ledų ais kacang. Nasi lemak labai skanus patiekalas, tačiau ledai nusipelno atskiro pasakojimo. Pradėsiu nuo skaniausios dalies. Taigi didelės ledų vazos viršuje skanaus plombyro rutulėlis, apibarstytas spalvotais žirniukais. Toliau pilna vaza žaldyto sniego, apipilto rožiniu sintetinio skonio saldžiu sirupu. Sniegas greitai tirpsta, todėl į ledus įkištas šiaudelis ištirpusiai masei siurbti. Jei pavyklsta nuvalgyti tą sniegą, o jei ne, tai jam ištirpus, randame beskonės rudos ir žalios žele gabalėlius. Jie nei saldūs nei sūrūs, tiesiog be skonio. Toliau saujelė kepintų žemės riešutų ir pasigardžiavimui konservuoti kokurūzai ir raudonos konservuotos, o gal virtos pupelės. Kadangi pats restorano šefas stengėsi mums patiekti kuo skanesnį maistą ir visą laiką stebėjo ar mums skanu, stengėmės tuos ledus valgyti. Bet kad ir kokie skanūs būtų prieš tai ragauti patiekalai, ledai 'nugalėjo'. Dar ilgai jautėme jų nelabai malonų skonį. Vaikščiodami po miestą praėjome ir didžiulį turgų, kuriame išdrįsome nusipirkti nacionalinio malajų vaisiaus durian'o.
Jo kvapą galima užuosti iš tolo. Už šio vaisiaus vežimą Singapūro viešuoju transportu gresia bauda. Sunku nusakyti šio vaisiaus kvapą, bet prisivertėme jo paragauti. Geltonas durian'o minkštimas savo konsistencija primena avokadą, skonis saldus, kvapas žiaurus. Paragavome labai nedaug ir tikrai nepamėgome. Po to bandėme mėtinius saldainius, alų, bet tas skonis burnoj nepasidavė ir kankino mane visą vakarą. Pirmąkart čia užsukome į prekybos centrą nusipirkti alaus durian'o skoniui užmušti. Pasirodo alus čia tikras blogis. Jį mums į maišelį įdėjo musulmonė kasininkė prieš tai ant rankos užsimovus kitą maišelį (panašiai kaip pas mus maximoj deda sausainius ar mėsą).Tada kasininkė nusiėmė maišelį ir kitas prekes sudėjo atskirai nuo alaus.
O autobusų stotyje išėjus iš tualeto arba prieš įeinant galima nusipirkti saldainių.
Melaka - miestas - kultūrų maišalynė. Per visą savo istoriją Melakoje be kinų ir malajų viešpatavo ir portugalai, ir olandai, ir britai. Miestas buvęs vienas žymiausių Azijos prekybos centrų. Visa tai atsispindi Melakos architektūroje ir miesto dvasioje. Čia daug europietiškos tipo pastatų. Yra netgi krikščioniška bažnyčia.
Miesto centre tekančia upe plaukioja valtys.
Melakoje jaučiasi europietiška dvasia. Baruose būdingas toks europietiškas "stiliukas".
Vakare Melaka žybsi lemputėmis tarsi Europoje per Naujus Metus.
Miesto Chinatown'e labai gražios budistų šventyklos it visur tvyro smilkalų kvapas.
Ryte daugelyje parkų girdisi Tai Chi muzika, vietiniai dieną pradeda mankšta.
O čia mūsų indiškas pusrytukas: indiškas blynas su bulvėmis ir kitomis daržovėmis viduje (pavadinimo tikrai neatsiminsiu) bei masala ir šalta kava.