2009/06/04

Medaus mėnuo: III dalis - Perhentian salos- rojus žemėje

Baltas smėlis, skaidrus žydras vanduo, karštis...tokius paplūdimius buvau mačiusi tik filmuose arba per 'Travel TV'.
Trijų dienų atostogas salose su programa "viskas įskaičiuota" buvau užsakius dar iš Lietuvos. Realybė pranoko poreikius. Apsigyvenome 20 km nuo žemyno esančioje saloje Pulau Besar. Gyvenome namelyje ant kranto, 10 žingsnių iki šiltutėlės Pietų Kinijos jūros. Va mūsų namelis:
Ir va vaizdas iš jo:
Ir vėl skanus maistas. Tik atvykę gavome pietus. Atneštų patiekalų ir puodo sriubos turbūt būtų užtekę 6 žmonėms. Aštri sriuba su vištiena ar krevetėmis, įvairiais grybais ir imbieru ir 2 patiekalai, dažniausiai žuvis, kalmarai, vištiena - visko daug ir viskas aštru. Atsigaivinimui arbūzas ir gaivus gėrimas su daug ledukų. Tiek valgėme per kiekvienus pietus ar vakarienę.
Paskutinė vakarienė pribaigė: ant žarijų kepta"ciela" žuvis su aštriu padažu, du dideli kalmarai, kepta vištiena, bulvės, salotos, ryžiai, gal kokios 8 dešrelės, dvi didžiausios riekės arbūzo ir gėrimai. Gerai, kad pusryčiams galėjome atsisakyti puodo nudlų ir paimti tik paskrudintos duonos su sviestu ir uogiene. Be abejo kava saldi su kondencuotu pienu. Net grįžus šį rytą Vytautas nuėjo į parduotuvę kondencuoto pieno ir tirpios kavos, kad jaustume tą patį skonį :)
Maisto buvo daug bet ir veiksmo buvo daug. Nesinorėjo tingėti paplūdimyje. Kartą per dieną gaudavome 3 valandų kelionę snorklinti. Išveždavo su nedidele valtimi mus kartu su keletu kinų (daugiau baltųjų kažkodėl neplaukė).
Vytautas jau beveik pasiruošęs nerti:
Žuvyčių ir koralų grožį sunku aprašyti. Gailėjomės, kad neturėjome povandeninio fotiko. Čia nuotrauka daryta iš valties:
Bet ne vien grožį mums vietiniai norėjo parodyti, nuvežė ir į "sharkpoint'ą" kur sekėme gidą ir ieškojome ryklio. Radome. Vienas 1,5m monstras praplaukė visai netoliese. Tada turėjome sustingti, kad ryklys mūsų nepalaikytu žuvimi. Per ilgą snorklinimą išbrinkdavo ir susiraukšlėdavo oda, nuspausdavo lastai, bet nesinorėdavo lįsti iš to nuostabaus povandeninio pasaulio.
Vieną popietę išėjome į džiungles 'pasivaikščioti'. Ten tamsu, drėgna ir baisu. Stengėmės laikytis trijų tabų, skirtų einantiems per džiungles:
- nedemonstruoti savo gebėjimų,
- nejuokauti apie gyvūnų užpuolimus,
- garsiai nekalbėti ir nedainuoti.
Kelionė buvo rami. Piktų žvėrių nesutikome. Tik pora varanų, vovierę ir keletą laukinių beždžionių. Ir tai tik išlindę iš džiunglių.

1 komentaras:

Sun and Sand rašė...

Na, nerealiai smagu paskatyt:) Tik dar labiau noris i Filipinus:) Tas vovieriuks turbut lamuras?:) Nardymo kabli gerai suprantam, istraukus galva is vandens is kart noris kist ja atgal, taip ten grazu:)