Mokėmės skristi pas anglus

Kelionę pas anglus planavome nuo rudens, nuo tada, kai jie atvyko i Lietuvą ir pakviete mus apsilankyti pas juos. Nusprendėme palaukti pavasario, šiltesniu orų ir pasinaudoti kvietimu. Turėjome keletą kelionės tikslų: aplankyti Allan ir Marilyn Pothecary (žinomus kaip Close Encounters) - "išprotėjusius" dėl aitvarų žmones, taip pat išbandyti kuo daugiau ir išsirinkti komandinius aitvarus bei skristi skristi skristi. Visi norai atsipirko su kaupu. Praleidome ten nepilnai 4 dienas, bet parsivežėme tiek įspūdžių, kod rodos buvome ten mažiausiai savaitę atostogų. Beje, ten jau žydi sodai ir pavasaris įsibėgėjęs.
Stanstede nusileidome ketvirtadienį po pietų. Allan pasitiko mus oro uoste ir apgyvendino savo namuose. Tokios šiltos ir nuoširdžios viešnagės nesitikėjome. Visų pirma Allanas pabrėžė, jog miegosim lovoje, kurioje miegojo ir pats Carl Robertshaw :). Valgėme Allano ir Marilyn gaminamą maistą (nors apie anglišką maistą būtų atskira tema, tik trumpa išvada, jog lietuviško maisto niekas nepakeis). Dar ta patį vakarą po kelionės išvažiavome skristi. Vieta, kurioje dažniausiai Close Encounters skraido - ganykla prie žymiųjų Stonehenge.
Su šypsena žiurėjome, kaip Allanas nušvinta iškėlęs aitvarą ar turėdamas galimybę pasidalinti aitvarų valdymo patirtimi. Atrodo, galėtų pasakoti ir pasakoti ir mokyti be galo. Mes pavargdavome, o jis dar ne :) Va tiek aitvarų veždavomes skristi kasdien + Marilyn paruošti pietūs + 4 žmonės - viskas tilpdavo į Ford Focus.
Penktadienį iškart po pusryčių vėl išvažiavome skristi. Išbandėme T4 UL, skridome su HQ Falcon'ais. Vėjas ypatingai nedžiugino, todėl tą dieną Allanas mus pavežiojo po vietinius miestelius. Surinkome keletą lobiukų. Aplankėme Salisbury. Senas, jaukus tipinis angliškas miestas, žymus savo katedra su aukščiausiu bokštu Didžiojoje Britanijoje.
Esant beveik nuliniam vėjui buvo puiki proga išbandyti vienastropį HQ Hybrid 240. Tikras meditacinis aitvaras. Sklendžia kaip paukštis. Plačiai ir aukštai jei tik stropos pakanka. Šį aitvarą matėme sklendžiantį patalpoje aitvarų festivalyje Diepėje. Dabar turėjome galimybę patys išbandyti.
Vakare jau buvome besėdantys vakarieniauti, tačiau pamatėme, kad pradėjo "pūsti" ir staigiai išrūkome į artimiausią futbolo aikštelę. Mokėmės pakelti aitvarą iš bet kokios padėties, teisingai nuleisti, axelį, porinio skridimo ir t.t. Bandėme pakelti HQ Trion, bet jam vėjo neužteko. Tuo tarpu Falcon'ai visai neblogai skrido. Parsivežėm daug mažų naudingų patarimų, kurie šiaip į galvą patiems nebuvo atėję. Kaip pvz. kai stropos tampa nevienodo ilgio, kad nereiktų nuolat vienos trumpinti, užtenka prie rankenos pririšti keletą mazgelių ir esant poreikiui stropą pailginti ar patrumpinti juos perkeliant. Taip pat pasinaudojome patarimu stropų gale prie bridlų pridėti prailginimus tam, kad skrendant poroje nenukentėtų stropos, o tai viena pažeidžiamiausių vietų.
Šeštadienį buvo suplanuota kelionė į Southampton'ą apsižvalgyti ir šalia esančio Portsmouth - vėlgi paskristi. Ten mūsų laukė visa aitvaristų chebrytė, 4 Matrix mums atėjus suskrido "Welcome baletą". O chebrytė rimta, kaikuriem ne mažiau 70, bet skrenda... na nieko, kai aš 70 sulauksiu irgi neprasčiau pavarysiu tikiuosi.
Buvome pakviesti skristi 6 Overių komandoje. Ima jauduliukas, kai jautiesi atsakingas už kitus, bet labai smagu, kai pavyksta suplanuoti elementai. Beto: dėkui Toniui už palaikymą.
Neišvengėm ir nelaimės, du Overiai susidūrė. Džiaugėmės širdyje, kad ne mūsų :)TonisTonis trikina.. bando Airdynamics Insider..jam 70..jis nežada sustoti..nuolat suka suktinukę ir diskutuoja, kad vėliau bandytas Widowmaker'is netoks gerulis.
Teko išbandyti ir žymųjį tituluotąjį Carl Robertshaw Fury. Pastarasis buvo vienas iš variantų renkantis komandinį aitvarą. Tačiau anglai buvo teisūs -Fury ne merginoms. Pagrindinis aitvaro minusas, kad didelis sparnų mojis sukuria nemažą trauką ir netgi prie nedidelio vėjo reikia daug jėgos. Pučiant stipriau, sunkiai jį išlaikiau. Anglai juokavo, kad šis aitvaras sukurtas tokiems jaunuoliams kaip Vito, t.y. aukštiems ilgarankiams. Fury reikalauja stiprių ir didelių judesių.
Gan mielas ir paklusnus pasirodė Sky Burner Widowmaker. Axelį jis vartė be jokių problemų ir labai stabiliai. Net Vito sau ramiai axelino, ko prieš tai nesugebėjo padaryti su nei vienu aitvaru (sorry, Vito).
Vėjui sustiprėjus buvome supažindinti su super vented T2. Šis aitvaras sukurtas prieš 10 metų yra užsitarnavęs komandinio aitvaro vardą. Jį savo krepšyje turi pats Ray Bethell. Dabar T2 gaminamas tik pagal atskirus užsakymus. Priklausomai nuo vėjo stiprumo, šiam aitvarui galima nuimti arba pridėti vėjo absorberius.
Sekmadienį vėl skridome. Tą dieną mums savo "show" rodė Close Encounters. Netgi su muzika.
Beje balandžio 26d. Anglijoje vyks aitvarų baleto varžybos, kur bus vertinamas vienintelis kriterijus - atitikimas muzikai. Manau, visai nebloga idėja.
Paskutinę savo viešnagės dieną pasinaudojome galimybe paskraidinti Atelier Transfer. Kažkada paklausiau Allan, jei iš visų jo kadanors skraidintų aitvarų reikėtų išsirinkti tinkamiausią aitvarą komandai, ką jis pasirinktų. Ir jis atsakė Atelier Transfer. Todėl labai norėjosi šį aitvarą patiems pabandyti. Labai solidus ir gan lėtas aitvaras, labai stabilus ir turintis nemažai jėgos. Precizinis bet ir darantis triukus, tik labai lėtai. Tačiau kai reikėjo apsispręsti, jo nepasirinkome. Tranfer sukurtas Ramlal Tien. Kai pirmą kartą pamačiau kaip skrenda Ramlal komanda Basingstoke, likau nustebinta. Gaila, pernai jie negalėjo atvykti i Lietuvą. Šiemet Ramlal Tien man parašė pats ir pasisiūlė atskristi pas mus. Galbūt, kažkada turėsime progos pasimokinti ir iš jo ir jo komandos.
Taip pat išbandėme ir Benson'o Deep Space. Jei labai labai atvirai, man labiau patiko Widowmaker, kas liečia trikinimą, bet Vito tiesiog įsimylėjo Deep Space - "šį didelį žaislą".
Ir galiausiai mūsų pasirinkimas: Airdynamics T4 STD. Puikus, precizinis aitvaras, atitikęs visus mūsų keltus poreikius. STD versija kuo puikiausiai laikėsi ore net ir esant labai silpnam vėjui, kai Transfer ar Falcon nebuvo net šansų pakelti. Išbadėme ir Vented bei UL versijas.
Kreipėmės į Peter Taylor'ą (Airdynamics vadą) ir apsitarę užsakėme aitvarus. Jau laukiam nesulaukiam savo gaminamų dviejų T4 :) Geras jausmas žinoti, kad tavo aitvarą gamina pagal užsakymą ir derinti įvarias jo gamybos detales. Šiandien galiausiai apsisprendėme dėl audinio spalvų ir išdėstymo. Beje, mums labai pasisekė, jog paėmę T4 labai geromis sąlygomis gavome du T2 Vented. Parsivežę šiuos aitvarus i Lietuvą iškarto pakrikštijome prie Balto. Kaiptik putė stipriai. Bandėme sklandyti ir bražyti figūras, bet trumpai, nes buvom labai pavargę po beveik bemiegės nakties oro uoste.
Tai tiek iš mūsų trumpos, bet turiningos kelionės. Lauksim ir skrisim...