Norvegija: grožis pro lietų

Gan dažnai kolegos norvegai sako: nėra blogo oro, yra tik blogi drabužiai.

Trejus metus planavome kelionę į Norvegiją ir pagaliau pagaliau jai atėjo laikas. Pirmoji diena grįžus. Bandysiu sudėlioti šviežius įspūdžius. Kelionė automobiliu. 4 žmonės automobilyje. Pilna maisto bagažinė ir bagažinė ant stogo, kurioje drabužiai, miegmaišiai, kilimėliai ir palapinė. Keliu iš Vilniaus iki Rygos, tuomet keltu iki Stokholmo ir vėl keliu iki Oslo. Truputi daugiau nei para ir mes jau Norvegijoje.
Nuo kelionės pradžios vieni vaizdai keitė kitus vis gražesniu ir gražesnius. Pradžioje darytos nuotraukos tapdavo bevertės keliaujant vakarinės Norvegijos link.
Gamta...Visų pirma kalnai. Jie nuostabūs, gyvi ir nenuspėjami.
Taigi kalnai...
Nuotraukos toli gražu neparodo to, ką jauti ir matai būdamas kalnuose. Pirmoji pažintis su Norvegijos kalnais buvo žygis į Trolio liežuvį. Į miestelį Skjeggedal netoli Ottos atvykome anksti ryte tam, kad nepavėluotume į vienintelį privatų Mågalibanen keltuvą, kuris veikia tik dukart per dieną, t.y. ryte 10 val. ir paskutinis vakare 16 val. Šis funikulierius prasideda 425m aukštyje ir užkelia į 850m aukštį. Trasos ilgis apie 1km. Nepasakyčiau, kad man buvo labai jauku šiuo keltuvu keltis.

Užkilome ir mūsų žygis prasidėjo. Pagrindinis tikslas - nusifotografuoti ant Trolio liežuvio. Lentelė trąsos pradžioje rodė 3,5 val. iki jo. Pradžioje manėme, jog įveiksime per 2,5, tačiau maždaug po valandos ėjimo jau taip nebemanėme. Pakeliui vis sutikdavome keletą grįžtančiųjų, kurie sakė, jog iki Trolio liežuvio dar pora valandų mažiausiai, vėliau valanda ir pan. O eiti nebuvo labai paprasta. Lietus lietus lietus, žvarbus vėja, sniegas, rūkas. Ėjome akmenimis, bridome kalnų upeliais, ėjome debesyje.
Oras nuolat keitėsi. Džiaugėmės, kai trumpam išlindo saulutė. Vanduo kuprinėje visiškai atvėso ir visai nebuvo noro gerti, bet vanduo batuose sušilo ir batai tapo hidrobatais, o perlyti rūbai hidrokostiumu :) Jei nejudi iškart pradedi šalti. Po daugiau nei 3 valandų pasiekėme Trolio liežuvį. Žiauriai geras jausmas. Fizinis nuovargis ir švarios švarios mintys. Ir be abejo pergalės jausmas pasiekus tikslą.
Keletas foto ir tuo pačiu keliu 3,5 valandos atgal. Džiaugėmės, kad nustojo lyti ir nebuvo šalta. Poilsis likus apie pusvalandžiui kelio.
Deja į 5val. keltuvą nebespėjome, tad teko nusileisti nuo kalno pėsčiomis. Iš kuprinės išsitraukėme likusius džiuvėsius ir vandenį. Kažkodėl buvo beviltiškai juokinga. Kvatojome prie nedirbančio keltuvo ir valgėme džiuvėsius žinodami, kad dar turėsime įveikti apie 1km ilgio kelią nuo kalno iki apačioje laukiančio BMW. Kelionės pabaigoje pavargę bet laimingi.
Tą vakarą dar važiavome apie 100 km iki Bergeno. Nors buvo šeštadienis, naktinio miesto pažiūrėti neturėjome jėgų. Skaniai skaniai užmigome.
Keletą dienų praleidome Jostedal ledyno papėdėje. Pirmiausiai bandėme šį ledyną pasiekti patys, norėjome tik paliesti jį. Tačiau pasirinktas kelias po valandos ejimo atvedė tik iki kalnų upės, kuri pastojo kelią ledyno link. Gaila, bet bent jau smagiai pasivaiksčiojome (per lietų žinoma, o kaip be jo) ledyno link. O nuo kelio jis atrodė taip arti.
Kitą dieną suradome būdą kaip nusigauti iki ledyno. Puikiai organizuojamos ekspedicijos su gidais. Apie 6 val. trunkanti "ekskursija" iki ledyno ir ant jo (ant paties ledyno apie 3 valandas). Gavome batus su "šipais", kirstukus, šalmus, virves. Po tam tikrų apmokymų buvome surišti į 30 žmonių grandinę ir kopėme į ledyną.
Truputį nejauku, bet įspūdinga. Baisiausia, jei pagalvoji, kaip greitai slystum žemyn, jei nukristum.
Komanda žygio pabaigoje
Pekeliui iš ledyno prisirinkome raudonikių ir lepšių. Grybai auga šalia tako. Skani buvo vakarienė.
Tesiant pasakojimą apie žygius ir kalnus, verta paminėti žygį Rondanės nacionaliniame parke. Ten buvo šiek tiek kaip mėnulyje. Bent jau aš panašiai mėnulį įsivaizduoju :). Beveik 16 km nuėjome šiame parke.
Tą dieną nelijo, tačiau 1,3 km aukštyje buvo gan šalta, apie +5.
Sunku apsakyti, kokia skani tampa karšta juoda arbata iš termoso sėdint ant akmens šalia dar neištirpusio sniego.
Miestai...
Jie nebuvo mūsų kelionės tikslas, tačiau juose aplankėme keletą artimų žmonių ir visai smagiai praleidome laiką.
Oslas. Šiame mieste man labiausiai patinka Vigelando skulptūrų parkas.
Osle svečiavomės pas norvegus. Ten mus vaišino norvegų mėgstama grilinta mėsa, dešrelėmis bei bulvių pyragu.
Bergenas.. Kaip patys norvegai sako - ten gyvena arogantiški norvegai. Mes to nepajutome. Apsistojome pas Vytauto pusseserę. Gailą, kad po ilgo žygio į Trolio liežuvį nebeturėjome jėgų išeiti į naktinį Bergeną. Miestą apžiūrėjome dienos metu lyjant lietui. Bergeną supa 7 kalnai, todėl jei čia jau užeina debesis, tai taip ir pasilieka, kol išlyja. Čia saulė šviečia tik 50 dienų per metus. Bergenas mums pasirodė jaukus ir bohemiškas. Ačiū Dovilei už parodytą ir nupasakotą šio miesto veidą.
Andalsnes..Nedidelis miestelis kalnų šlaite. Netoli joTrolių kelias
ir 1,6 km aukščio Trolių siena.
Ši siena žymi dar ir tuo, jog nuo jos šokinėja base jumper'iai. Viskas Norvegijoje priklauso Troliams. Trolio liežuvis, Trolio siena, Trolio kelias ir pan. Aš mačiau du troliukus susiglaudusius kalno viršūnėje. Tą vakarą vieną iš daugelio mūsų vakarų sėdėjome prie savo kempingo namelio ir grožėjomės vakaru.

Keista, kad ši natūraliai susiformavusi žymioji žemės piramidė vadinasi ne Trolio piramidė, tačiau nuobiryno kunigai (Kvitskriuprestein).

Beje apie Andalsnes. Jaukus mietelis. Jį apėjome saulei leidžiantis.
Geiranger.. Mažytis turistinis miestelis kalnų papėdėje. Juo pasigrožėjome pro automobilio langus.

Vik.. Bene žymiausias šio miestelio statinys - medinė bažnyčia. Ši ne pati didžiausia Norvegijoje. Medinės bažnyčios - Norvegijos pasididžiavimas.

Kristiansund.. Iki jo neprivažiavome. Tačiau pravažiavome į šį mietą vedančiu žymiuoju Atlanto keliu.Ir ši vieta buvo mūsų šiauriausia vieta Norvegijoje. nuo jos prasidėjo kelionė atgal.
Kur gyvenome..Keliaujantiems Norvegijoje tikrai palankios sąlygos. Ir visai nepasakytume, kad ši šalis viena brangiausių pasaulyje. Gal dėl to, kad parduotuvėse mažai lankėmės, nes vežėmės maistą išLietuvos. O gyvenome trobelėse kempinguose. Keturvietės trobelės kaina nuo 270 iki 595 NOK. Deja, pagal kainą negalima spręsti apie trobelės jaukumą ir patogumą. Vietomis pigios trobelės labai smagios ir jaukios, vietomis brangesnės visai nevertos savo kainos. Visose jose buvo viryklė, šildytuvas, šaldytuvas, daugumoje, vandentiekis ir beveik visose dviaukštės lovos. Na ir visose man vaidenosi naktimis :) Nakvoti palapinėje teko tik Švedijoje. Norvegijoje lijo, tad nusprendėme nevargti su palapine. O ir kempige kaina apsistoti su palapine palyginti nedaug skiriasi nuo trobeles kainos.
Štai keletas vaizdų iš mūsų kempingų kasdienybės:
Gryta kempingą netoli ledyno vieningai pripažinome pačiau jaukiausiu. Ten norėtųsi praleisti ne vieną dieną.
Kempinge netoli Ottos žvejojome. Aš kasiau sliekus.
O vyrai pagavo upėtakį.
Oras.. Kaip ir minėjau lietus ir lietus. Tik vieną dieną švietė saulė. Šypsojomės tą dieną.

Aitvarai.. Jie nebuvo pamiršti. Nor ir nebuvo idealių sąlygų, neiškentėme neištraukę aitvarų.

Belaukiant ekskursijos į ledyną:

Atlanto kelyje į Kristiansund:
Rondanės nacionaliniame parke:
Maistas.. Maista vežėmės is LT. Grikia, ryžiai, konservai, kumpiai, sūriai, daržovės, sausainiai.. Viskas buvo labai skanu gamtoje arba trobelėse grįžus po žygių.
Iš norvegiškų patiekalų Bergeno turguje ragavome šviežių jūros gėrybių, Rasa pirko rudojo sūrio ir vieningai balsavome už krevečių salotas. Norvegijoje šiuo metų laiku labai lengva grybauti, nes grybai auga prie takų kalnuose. Todėl skanią vakarienę galima pasiruošti be ypatingų pastangų. Žvejoti Norvegijoje be leidimo galima tik sūriame vandenyje. Norint žvejoti upėse ar ežeruose, reikia pirkti žvejo kortelę. Tačiau kai kuriuose kempinguose svečiams leidžiama gaudyti žuvį nemokamai.
Na va, pradėjau rašyti pirmąją dieną po kelionės, o baigiau tik trečiąją. Tiek visko daug po atostogų, kad vis nėra laiko prisėsti. Galiausiai vienintelis patarimas tiems, kas važiuosite į Norvegiją: Svarbiausia geri ir neperšlampami batai, šiltas megztukas ir lietui bei vėjui atspari striukė bei kelnės. Tuomet belieka niekur neskubėti ir mėgautis.