Stratford Upon Avon

Taip jau pasisekė, kad 3 savaites gyvensime Stratford Upon Avon - gėlių mieste, Šekspyro gimtinėje. Jaukus mažas miestelis su XIV - XV amžiaus senamiesčiu ant upės Avon kranto. Seni raudonų plytų namai su aukštais kaminais, balti "piratų" namai ir už kiekvieno kampo tyko Šekspyras.

Čia jau pavasaris: žydi medžiai ir gėlės, visur žalia. Kol Vytautas darbe, mes "šukuojame" miestelį. 

Sekmadienį aplankėme Birmingamą:

Back on track

Ilgai nerašėme. Ne todėl, kad nekeliavome. Kelionių buvo. Kažkaip vis likdavo tos kelionės neaprašytos. Greitu metu sukelsime jas bent jau nuotraukų pavidalu

Delta kite

Vieta: Eko daiktų fetivalis
Laikas: 2012.06.09
Aitvaras: Jurgio balta delta

Vai gražiai gražiai sukas aitvarai

Foto: Tomas - 4vėjai

Atidarome 2012 sezoną

Kalnuose ieškau ramybės. Vaizdai

Čiuožinėjam. Mokomės stabdyti.Debesėlis atkeliavo į slėnįPrie ledo. Kuluare gerokai pusto.
Pūgoje ant "Svistovkos" viršūnės

Video su GoPro.

Kalnuose ieskau ramybes. 5 diena

Atsikelem anksti. Lipom lipom, o oras siauibingas. Pakilom kokius 300m, sustojom-neimanoma. Puga nesioja mus..
Instruktoriai sprende- zemyn! Jastrebos virsunes tikrai nepasieksim. Nuspresta, varom zemyn. Nusileidziam, paliekam iranga ir bandom kita virsune.. Svestovka
Ji be irangos pasiekiama, reikia tik kaciu, ledkircio.. Judam judam,.. Salta, salta, slaitai status. Judi, pucia tave lauk, sunku tai perpasakoti.. Bet virsune net ir super blogu oru pasiekiam! 2050m

Kalnuose ieskau ramybes. 4 diena

Siandien oras nebuvo dekingas, todel nuspresta eiti pakopineti ledais. Tai uzsale kriokliai, kurie sudaro laipiojimui tinkama siena (ne 90 laipsniu, bet vidurkis turbut 70laipsniu). Lipi kaciu ir techniniu specialiu ledkirciu pagalba. Siena 35m aukscio :) oras net ir bunant pasislepus kuluare mus pastoviai "linksmindavo" - nuo kalnu slaitu uzpusdavo tokia puga, kad nebuvo kur detis, matomumas sumazedavo iki keliu metru.
Lipau lipau ir ilipau, na tikrai nera lengva: pakeltos rankos sala, o ledkirciais reikia dirbti pastoviai, kates irgi kapoji i leda, kad issilaikytun, o dar adrenalinas. Virsuneje pro keleta tarpeliu matosi begantis krioklio vanduo :) Nusileidus ranku pirstai atrodo priauge prie ledkirciu - susale ir surageje. Tik po 3min sugebejau atsiristi savo saugos virve. Antras lipimas buvo zymiai smagesnis, net juokais sugalvojome varyti kuo greiciau, kol apleis jegos, o jos senka greitai. Labiau atsipalaidaves ir pasitikedamas katemis ir kirtikliais greitai uzbegau 20m kol jau nebegaudziau kvapo ir paprasiau nuleisti.
Puiki diena, su sviesa pugose ir klampodami per sniegus grizome chaton, vel siltas dusas, alutis, stalo zaidimai.
Pabandziau "buchta na pare" - desertas, bandele isvirta garuose su uogiene ir sokoladu.. Niam niam :)

Gaila nera nuotrauku, nes nuo salcio labai greit ir netiketai nusedo telefonas, stovinti pugoje jo net nenorejau traukti. Taciau viliuosi, kad bus veliau geros filmuotos medziagos.

Surase Polis
Sent from my BlackBerry Omnitel

Kalnuose ieskau ramybes. 3diena

Virsune! Je, pavyko uzlipti ir nusileisti i pirma savo virsune - Kozi stit. Suprantama, marsrutas nebuvo itin sudetingas, taciau man naujokui pakankamai idomus. Naudojiesi iranga, vyksta komandinis darbas, tampai virves ir panasiai. Techniskesnis ir idomesnis galbut buvo nusileidimas, nes reikejo leistis staciomis sienomis ir uzsalusiais kriokliais. Oras keitesi pastoviai: lipant sviete saule, virsuneje zinoma pasitiko stiprus vejas privertes sildytis atsarginiais megztukais ir arbata, o leidzinatis kuluaruose smarkiai puste. Kazkiek filmavau, tikiuosi bus idomios medziagos.
Kai prausiesi karstame duse, jauti kaip kiekviena kuno lastele prispildo silumos. Po truputi atsiranda nuovargio jausmas, taciau turiu pripazinti, kad tai yra pirmoje mano virsune ilipta techniniu budu (nors ir daug kas pasakytu, kad lengva arba kad instruktorius daug ka parenge ir priziurejo :) niekis, svarbus juk jausmas, kai iveiki save savo baimes, bet ne kalna. Kalnas tai gamta, ji reikia gerbti ir niekada nesistengti jo nugaleti.. Atpildas laukia, ne tada kai pasieki virsune, o kai nusileidi zemyn :) - heh, elementarios kalnu myletoju tiesos.
Jo galva gerai valosi, tik vis labiau pasiilgstu artimuju. Iki

Nuotraukoje sedziu susales ant virsunes ir pietauju :)

Surase Polis.

Kalnuose ieskau ramybes. 2 diena

Pirmas isejimas i kalnus. Pajudam anksti, ziema diena trumpa. Dedames kates, tikrinam iranga, maista. Pajudame.
Sako sniego nera daug, tikiu, bet man jau ir dabar jo visai uztenka :) kojos kartais sulenda giliai, nors ir pries tai kazkas jau pramyne taka, taciau mano svoris mane tempia giliau. Tarp kitko, minti taka sunkiausia ir reikia gerokai papluseti, kad tavo is paskos einantys kolegos judetu zymiai lengviau. Ejimas sniegu ir traversavimas kalno slaitu nebuvo pavojingas, lavinu pavojus labai mazas, taciau musu ejimo metu didziausi pavojai slipi po sniegu. jei nepataikysi gerai pastatyti kojos, po juo esantys akmenys tau ja perkreips ir labai lengvai gali ja niksteleti. Zodziu, sausgysles gerai pasitampiau ;)
Uzlipome i gan statu slaita, kur mokinomes ciuozineti ir stabdyti ledkriciu: ciuozi sau ant uzpakalio ar nugaros ar zemyn galva ir stabdykis, nes apacioj gali buti akmenys ar praraja. Sekantys mokimai buvo sutelkti i saugos daryma: panaudojant pati sniega, kaisiojant kaiscius i uolos akmenis ir tt. Tada pradejome laipioti. Uola nedidele, sauga virsutine, atrodo ramu, taciau lipama per akmenis su katemis ir ledkriciu. Vienos sienos niekam neiveikiau ir vis prakrisdavau, karta siektiek susimusdamas keli. Kita siena buvo zymiai paprastesne ir ikandama.
Artejo tamsa ir po truputi leidomes link laikinuju namu, kur siltas dusas, soti vakariene ir arbata ar alus.
Didziausias dienos priesas ne saltis, ne kartais uzslinkusi puga, o kates.. Jos astrios ir blogai statant kojas suplesai priesingos kojos bachilus,kelnes ar net neduok die kanors gali suzeisti.
Tai tiek sikart tu ramybes paiesku. Dirbi, kabiniesi, saugai kolega - itampa pasimirsta tik kai atsisuki i nuostabu sleni bei snieguotas Tatru virsunes, kai pajunti saltuka kabinanti tave jei stoviniuoji ir nieko neveiki :)