Kalnuose ieškau ramybės. Vaizdai

Čiuožinėjam. Mokomės stabdyti.Debesėlis atkeliavo į slėnįPrie ledo. Kuluare gerokai pusto.
Pūgoje ant "Svistovkos" viršūnės

Video su GoPro.

Kalnuose ieskau ramybes. 5 diena

Atsikelem anksti. Lipom lipom, o oras siauibingas. Pakilom kokius 300m, sustojom-neimanoma. Puga nesioja mus..
Instruktoriai sprende- zemyn! Jastrebos virsunes tikrai nepasieksim. Nuspresta, varom zemyn. Nusileidziam, paliekam iranga ir bandom kita virsune.. Svestovka
Ji be irangos pasiekiama, reikia tik kaciu, ledkircio.. Judam judam,.. Salta, salta, slaitai status. Judi, pucia tave lauk, sunku tai perpasakoti.. Bet virsune net ir super blogu oru pasiekiam! 2050m

Kalnuose ieskau ramybes. 4 diena

Siandien oras nebuvo dekingas, todel nuspresta eiti pakopineti ledais. Tai uzsale kriokliai, kurie sudaro laipiojimui tinkama siena (ne 90 laipsniu, bet vidurkis turbut 70laipsniu). Lipi kaciu ir techniniu specialiu ledkirciu pagalba. Siena 35m aukscio :) oras net ir bunant pasislepus kuluare mus pastoviai "linksmindavo" - nuo kalnu slaitu uzpusdavo tokia puga, kad nebuvo kur detis, matomumas sumazedavo iki keliu metru.
Lipau lipau ir ilipau, na tikrai nera lengva: pakeltos rankos sala, o ledkirciais reikia dirbti pastoviai, kates irgi kapoji i leda, kad issilaikytun, o dar adrenalinas. Virsuneje pro keleta tarpeliu matosi begantis krioklio vanduo :) Nusileidus ranku pirstai atrodo priauge prie ledkirciu - susale ir surageje. Tik po 3min sugebejau atsiristi savo saugos virve. Antras lipimas buvo zymiai smagesnis, net juokais sugalvojome varyti kuo greiciau, kol apleis jegos, o jos senka greitai. Labiau atsipalaidaves ir pasitikedamas katemis ir kirtikliais greitai uzbegau 20m kol jau nebegaudziau kvapo ir paprasiau nuleisti.
Puiki diena, su sviesa pugose ir klampodami per sniegus grizome chaton, vel siltas dusas, alutis, stalo zaidimai.
Pabandziau "buchta na pare" - desertas, bandele isvirta garuose su uogiene ir sokoladu.. Niam niam :)

Gaila nera nuotrauku, nes nuo salcio labai greit ir netiketai nusedo telefonas, stovinti pugoje jo net nenorejau traukti. Taciau viliuosi, kad bus veliau geros filmuotos medziagos.

Surase Polis
Sent from my BlackBerry Omnitel

Kalnuose ieskau ramybes. 3diena

Virsune! Je, pavyko uzlipti ir nusileisti i pirma savo virsune - Kozi stit. Suprantama, marsrutas nebuvo itin sudetingas, taciau man naujokui pakankamai idomus. Naudojiesi iranga, vyksta komandinis darbas, tampai virves ir panasiai. Techniskesnis ir idomesnis galbut buvo nusileidimas, nes reikejo leistis staciomis sienomis ir uzsalusiais kriokliais. Oras keitesi pastoviai: lipant sviete saule, virsuneje zinoma pasitiko stiprus vejas privertes sildytis atsarginiais megztukais ir arbata, o leidzinatis kuluaruose smarkiai puste. Kazkiek filmavau, tikiuosi bus idomios medziagos.
Kai prausiesi karstame duse, jauti kaip kiekviena kuno lastele prispildo silumos. Po truputi atsiranda nuovargio jausmas, taciau turiu pripazinti, kad tai yra pirmoje mano virsune ilipta techniniu budu (nors ir daug kas pasakytu, kad lengva arba kad instruktorius daug ka parenge ir priziurejo :) niekis, svarbus juk jausmas, kai iveiki save savo baimes, bet ne kalna. Kalnas tai gamta, ji reikia gerbti ir niekada nesistengti jo nugaleti.. Atpildas laukia, ne tada kai pasieki virsune, o kai nusileidi zemyn :) - heh, elementarios kalnu myletoju tiesos.
Jo galva gerai valosi, tik vis labiau pasiilgstu artimuju. Iki

Nuotraukoje sedziu susales ant virsunes ir pietauju :)

Surase Polis.

Kalnuose ieskau ramybes. 2 diena

Pirmas isejimas i kalnus. Pajudam anksti, ziema diena trumpa. Dedames kates, tikrinam iranga, maista. Pajudame.
Sako sniego nera daug, tikiu, bet man jau ir dabar jo visai uztenka :) kojos kartais sulenda giliai, nors ir pries tai kazkas jau pramyne taka, taciau mano svoris mane tempia giliau. Tarp kitko, minti taka sunkiausia ir reikia gerokai papluseti, kad tavo is paskos einantys kolegos judetu zymiai lengviau. Ejimas sniegu ir traversavimas kalno slaitu nebuvo pavojingas, lavinu pavojus labai mazas, taciau musu ejimo metu didziausi pavojai slipi po sniegu. jei nepataikysi gerai pastatyti kojos, po juo esantys akmenys tau ja perkreips ir labai lengvai gali ja niksteleti. Zodziu, sausgysles gerai pasitampiau ;)
Uzlipome i gan statu slaita, kur mokinomes ciuozineti ir stabdyti ledkriciu: ciuozi sau ant uzpakalio ar nugaros ar zemyn galva ir stabdykis, nes apacioj gali buti akmenys ar praraja. Sekantys mokimai buvo sutelkti i saugos daryma: panaudojant pati sniega, kaisiojant kaiscius i uolos akmenis ir tt. Tada pradejome laipioti. Uola nedidele, sauga virsutine, atrodo ramu, taciau lipama per akmenis su katemis ir ledkriciu. Vienos sienos niekam neiveikiau ir vis prakrisdavau, karta siektiek susimusdamas keli. Kita siena buvo zymiai paprastesne ir ikandama.
Artejo tamsa ir po truputi leidomes link laikinuju namu, kur siltas dusas, soti vakariene ir arbata ar alus.
Didziausias dienos priesas ne saltis, ne kartais uzslinkusi puga, o kates.. Jos astrios ir blogai statant kojas suplesai priesingos kojos bachilus,kelnes ar net neduok die kanors gali suzeisti.
Tai tiek sikart tu ramybes paiesku. Dirbi, kabiniesi, saugai kolega - itampa pasimirsta tik kai atsisuki i nuostabu sleni bei snieguotas Tatru virsunes, kai pajunti saltuka kabinanti tave jei stoviniuoji ir nieko neveiki :)

Kalnuose ieskau ramybes. 1 diena

Bandysiu surasyti patyrimus, nuotykius ir 'filosofines' mintis is savo seniai lauktos ir svajotos keliones i alpinizmo stovykla. Zavesio ir visiskai kitokiu potyriu tam suteikia, kad ji vykdoma ziema, taip taip: kates, ledkirciai, silti drabuziai ir visa kita kas buna ziema, kur salta, kur ledas ir sneigas. Vieta - Aukstieji Tatrai, Slovakija. Isvykome sausio 1 ir praleisime cia savaite. Siandien po naktinio dardejimo Lenkijos keliais ir po 3val zygio aukstyn su didelemis kuprinemis isikurinejame kalnu chatoje 'pri Zelenom Plese', tvarkomes daiktus, maista, ryt prasides mokinimasis, isejimai, laipiojimai.
Seniai svajojau cia patekti. Ne, tai ne eiline uzgaida ar naujas hobis, tai zmogaus jau 6metus sergancio 'kalnu liga' zvilgsnis i alpinizmo pasauli. Sakysit neverta, ko ten trenktis, kam rizikuoti gyvybe, tai ekstremalu ir pavojinga - ne velnio! cia gyvybe turbut labiau saugoma, nei tu kurie uzsisuke kasdienineje rutinoje nemato kas vyksta su ju gyvenimu. Kalnuose mazas gyvenimo problemos tampa bereiksmes, nuovargio iskreipta veida keicia begalo laiminga sypsena, o isgertas tamsaus alaus bokalas ar pupeliu sriuba tampa skaniausiomis pasaulyje vaisemis. Atrodo nurimsti, galva po truputi valosi..

Aciu visiems, o ypac Daliai, kuriu deka si svajone virsta realybe.

Nuotraukoje chata, kuri artimiausia savaite bus mano namai.

Atleiskit uz klaidas ir nelietuvybe.

Surase Polis
Sent from my BlackBerry Omnitel

Ilgas savaitgalis Sardinijoje

Per ilgąjį savaitgalį kartu su Jumiu nuskridom pakeliauti po Sardiniją. Išsinuomavom mašiną ir važinėjom sau po salą. Buvo dar labai šilta - +23, netgi išsimaudyti pavyko. Gerai atitrūkom nuo darbų ir rytinių šaltukų Lietuvoje. Kad būtų paprasčiau rašyti, tai nusprendžiau geriau pakomentuoti nuotraukas.
Pirma vakarienė tapo itališka pica. Visai skani buvo, ir nereikia ten aiškinti, kad itališkos picos neskanios, plonos, pridegę ar panašiai.
Apžiūrėjom naktinį Cagliari, o tiksliau jo senamiestį ant kalno, kuris visas išraizgytas siauromis jaukiomis gatvelėmis.
Kitą dieną pajudėjus mus pasitiko nuostabūs salos vaizdai. Sardinijos gamta labai įvairi, važiuoji ir matai kaip keičiasi tiek augalai, tiek uolienos, tiek reljefas.
Aplink salą pakrantėse pilna bokštų, kurie senaisiais laikais beabejo atliko tiek švyturių, tiek gynybines funkcijas.
Ši vieta pavadinta kažkaip panašiai į "tirpstantis cukrus": iškilusios uolienos lyg po truputį tirpsta žydrame vandenyje.
Šioje nuotraukoje pateiktas įrodymas, kad matėme flamingus :) Pasak Jumio šie paukščiai yra ružavi, nes "kapoja" labai daug krevečių. Matėme juos ir iš arčiau, bet nufotografuot iš vaiuojančios mašinos taip ir gerai nepavyko, o sustoti tose vietose nebuvo kur.
Tai vieta, buvęs kalnakasių miestelis, kuris dabar visiškai apleistas. Viską iškasė ir paliko. Labai įdomu pamatyti, kai gamta po truputį tampa vienintelė miestelio šeimininkė.
Nuo kalnakasių miestelio kelias veda į didžiulių kopų pakrantę - Piscinas. Čia sukonstruotas ir dabar apleistas žemės išteklius į laivus vežiojęs geležinkelis.
Vaizdelis nuo Bosos pilies.
Nelabai žinau, kas tai... labai keistas gamtos darinys, kurį pastebėjau atsitiktinai važiuojant keliu. Atrodytų lyg kalnas "atsimerkė" :)
Šalia kurortinio Algero nuvykome apžiūrėti ir iškyšulyje esančio Neptūno groto. Vien jau takelis iki yra tikrai įspūdingas, vedantis uolos kraštais, o apačioje girdisi kaip dūžta Viduržemio jūros bangos.
Na kaipgi be šviežių jūros gerybių, kurias radome netikėtai pačiame žuvies turguje. Deja buvome jau sukirtę po kitą itališką maisto garsenybę - lazaniją, tai teko pasimėgauti maža įvaičių žuvų, kalmarų, krevečių, aštunkojų porcija paragavimui... atsispirti negalėjome, niam niam.
Šalia Olienos kaimo pavyko palipti ir į kalnus... na kaip gi be kalnų! Supramonte kalnų masyvas vienas gražiausių saloje. Šiektiek panašus į dolomitines Alpes tik žinoma gerokai mažesnis. Užlipome į 1348 aukščio kalną Punta sos Nidos.
Grįždami namo dėl keletos valandų tarpo tarp skrydžių apžiūrėjome Bergamo. Šis Italijos miestas tai pat turi gražų senamiestį ant kalno, kuris apsuptas gynybine siena ir čia galima patekti funikulieriumi. Nuotraukoje esame miesto aikštėje prie katedros.

Labai turininga ir aktyvi gavosi kelionė, nemažai įspūdžių. Vistik tenka konstatuoti faktą, kad laiko šiektiek pritrūko (buvome 4 dienas). Norėjosi ir daugiau po dar šiltą jūrą pabraidyti ir dar daugybę nemažos salos kampelių išnarstyti.

Aplankėm Austriją

Spalio 1d. šeštadienį 2 val.naktį prigriebėm kartu Artūrą ir iš Vilniaus pajudėjome Autrijos link. Po 17 valandų kelionės per Lenkiją ir Čekiją pavakary atvykome į Vienos centrą. Ačiū mus priglaudusiai Ramunei už savaitgalį Austrijos sostinėje. Čia tik atvykę paragavom garsaus austriško šnicelio ir guliašo. Visą saulėtą sekmadienį pravaikščiojome miesto gatvėmis, apžiūrinėdami rūmus, bažnyčias ir kitus didingus pastatus bei parkus. Gaila, kad nepavyko išsinuomoti miesto dviračio. Vienoje gausu muziejų, parodų, teatrų - miestas tiesiog alsuoja kultūra. Vytautas ypatingai džiaugėsi, kai netikėtai pavyko apsilankyti Salvador Dali parodoje. Saulę leidome sėdėdami and kalno su vaizdu i miestą Schonnbrunns garden parke. Beje, visos kelionės metu mums labai pasisekė su oru. +17-23 - jautėmės, kaip sugrįžę į vasarą.

Viena:
Iš Vienos pasukome Dolomitinių Alpių link. Iki pietų spėjome atvykti į Hallstadt miestelio ir pradėjome žygį į kalnus.
Pasiruošimas žygiui. Teks lipti aukštai, manome, ten turbūt bus šalta.Tikslas buvo iki sutemų pasiekti Wiesberghaus kalnų trobelę 1826m aukštyje. Per 4 valandas vingiuotu kalnų takeliu saulei leidžiantis pasiekėme tikslą.
Įsikūrėme. Deja dušo nebuvo, nes 3 savaites kalnuose nelijo, tad teko tenkintis ribotu kiekiu vandens. Didžiuliuose trobelės kambariuose gyvenome beveik vieni. Sėdėjome terasoje temstant, virėme ryžius su tušonke ir gėrėjomės mus supančiais kalnų vaizdais. Sutemo, darėsi šalta. Trobelėje dar užsisakėme varškinį ir obuolinį štrudelį (mano vadovas austras liepė būtinai paragauti štrudelio Austrijoje :) ) ir gan anksti ėjome miegoti.
Rytojaus diena išaušo saulėta ir šilta. Oras nuostabus-tikra vasara, nusprendėme ilipti į 2218m kalno viršūnę. Trasa nebuvo labai sudėtinga. Pradžioje ėjome dideliais akmenų masyvais, tereikėjo žiurėti kur statai koją.
Trasa vis statėjo, galiausiai teko šiek tiek lipti laikantis už akmenų ir įtvirtintų metalinių trosų sudėtingiausiose vietose. Pasiekę viršūnę pasižymėjome prie kryžiaus esančioje dėžutėje ir gėrėjomės atsivėrusiais vaizdais. Is viršaus matėme ir savo trobelę, kurioje nakvojome. Dar keletas nuotraukų ir lipome žemyn.
Norėjome iki vakaro pasiekti savo automobilį ir nakvynę. Nusileidome per 3 valandas. Nusprendėme nakvoti apačioje esančiame gražiame miestelyje, kuris isikūręs ant ežero kranto.
Hallstadt miestelis ypatingas, turintis itin seną istoriją, jame namai išdėstyti kalno šlaite, ant kurio viršūnės įsikūrusios druskos kasyklos. Namų palangėse žydi gėlės, o miestelio gatvės veda per namų stogus. Jaukiose parduotuvėlėse galima nusipirkti suvenyrų, vietines druskos, muilo, ivarių kitų vietos gaminių. Gražu, turbūt neveltui šis miestelis įtrauktas į UNESCO paveldą, o pasirodo, kiniečiams jis taip patiko, jog nusprendė pastatyti Hallstad kopiją Kinijoje. Šiek tiek paieškoję, išsinuomojome butą ant ežero kranto. Gera po kalnu žygio maudytis ežere, negali patikėti, kad yra spalio 4d. Vakarieniavome restoranėlyje miestelio aikštėje ir planavome, kur vyksyme rytoj.
Ryte pavalgę pusryčius ant ežero kranto ir pabendravę su vietine gulbe, tesėme kelionę.
Nusprendėme toli nuo kalnų nebėgti ir apsistojome slėnyje prie pilies, netoli vietos, kurioje buvo filmuojamas filmo "Muzikos garsai" piknikas. Deja, nuotaiką šiek tiek sugadino automobilio gedimas, dėl kurio sugaišome didžiąją dalį dienos. Pavakary susiradome kambarius su vaizdu į pilį ir kalnus. Kitą dieną į tuos kalnus kėlėmės keltuvu ir ėjome į Eisenberg ledyną kalno viduje, uoloje. Gidas pasakojo, kad tai didžiausias žinomas uoloje esantis pasaulyje. Anga į ledyną užverta masyviomis durimis. Taip stengiamasi apsaugoti ledyną nuo tirpimo ir skatinamas jo didėjimas. Urvas išsiraigęs kalne net 42 kilometrus, o mums turistams leidžia pamatyti tik apie 2 km- tačiau tai įspūdingiausia ir daugiausia ledo turinti urvo dalis. Viduje jokios elektros, gidas iduoda žibalines lemputes ir liepia sekti paskuj jį. Viduje net ir vasarą temperatūra nepakyla aukščiau nulio. Pati gamta suformavusi iš ledo meškos, dramblio, bokšto ir kitas įspūdingas figūras.
Į šį kalną pakilome ne tik norėdami apžiūrėti ledo urvą, bet ir galbūt užlipti dar keletą šimtų metrų ir pasivaikščioti kalnų viršūnėmis. Deja siauras takelis kalnu šlaitu vedantis į viršų pasirodė mums per daug pavojingas ir nusprendėme pasukti atgal. Kas Italijoje vadinama via ferata ir kuria einama tik su apraišais, šalmu ir prisirišus prie metalinio troso, Austrijoje žmonės lipa be jokių apsaugų. Nusprendėme leistis žemyn ne keltuvu, bet pėsčiomis ir grožėtis vaizdais.
Tolesnis kelionės planas buvo užsukti į Budapeštą. Tačiau mus pavedė automobilis. Nusprendėme nerizikuoti ir vykti link namų. Deja sustojome nedavažiavę Austrijos-Čekijos sienos. Sutemo. Techninės pagalbos teko laukti tris valandas. Galiausiai atvyko tralas ir nuvežė mus į artimiausią miestelį St. Polten, esantį apie 60km iki Vienos. Auto-servisas buvo netoli miesto centro, šalia radome viešbutį, kuriame teko praleisti 2 naktis, nes kaip ryte sužinojome, BMW naujo generatoriaus teks palaukti dieną. Pasisekė, kad servisas dirbo šeštadienį. Oras per vieną naktį Austrijoje pasikeitė kardinaliai. nuo +25 nukrito iki +5, lijo. Per TV rodė kalnus, kuriuose dar prieš dieną vaikščiojome ir kepėme saulės atokaitoje. Juose prisnigo. Už keleto savaičių atidarys slidinėjimo sezoną. Turėjome visą dieną tinginiavimui lietui lyjant. Gerai išsimiegoję, apėjome St. Polten miestą, užsukome į vieną žymiausių miesto objektų "garsų bokštą"-muziejų iš kurio matosi miesto stogai, o viduje eksponuojami su garsais susiję darbai. Rudenį Austrija eina iš proto dėl jauno nefiltruoto vyno - Sturm. Būtų nuodėmė jo neparagauti. Šis vynas labai apgaulingas ir tikrai išgėrus ir nedidelį kiekį gali susukti galvą ar net vidurius :)
Galiausiai atgavome savo auto su nauju generatoriumi ir lietui lyjant palikome Autriją. 17 valandų kelio, kuriame sutikome 2 zuikius, lapę, stirną ir karvę.
Nuotraukų autoriai: Artūras, Vytautas ir aš.

Išbandėme save MTB maratone

Dalia, Mončius ir aš sudalyvavome MTB maratone, Vilniaus etape. Smagus ir gerai organizuotas renginukas, gera atmosfera. Drėgnos ir lietingos oro sąlygos padarė trasą gan sunkią. Buvo visko: daug purvo, žolės, "buzos", takelių, slidžių šaknų, miško keliukų, truputį asfalto, smėlėtų ikalnių, greitų nuokalnių, netgi vienas upelis :) Smagu, bet norint siekti rezultatų reikalinga: nepriekaištingai dirbantis dviratis, mažiau baimės - daugiau rizikos, na ir žinoma svarbiausia - ištvermės.
Keletas akimirkų iš mano susukto filmuko. "Driveris" - Mončius :) Kamera: GoPro (su purvinu objektyvu).



Mončiaus blog'as apie tai - čia.

Treniruotė "pirštukais"

Radau senokai darytą nuotrauką savo telefone kaip prancūzai "pirštukais" skrenda savo komandinę rutiną.