Nieko nuostabaus, bet laikas tikrai per greitai bėga. Po Lietuvą keliaujame jau šeštą vasarą iš eilės.
Etatiniai keliautojai:
Vytautas ir Mindaugas,
Rasa
Ir aš
Šiai kelionei pasirinkome vidurio Lietuvą. Regionas - vienas iš mažiausiai lankytų. Kuo toliau, tuo labiau trumpėja mūsų kelionės po LT. Atostogų mažai, o gyventi vis labiau skubame. Daug laiko neturėjome nei pačiai kelionei, nei jos planavimui. Pasirinkome vieną visiems laisvą savaitgalį (liepos 17 - 19d.) ir paskutinę dieną sudarėme planą, kokius objektus norėtume aplankyti. Dar prieš išvažiuodama penktadienį darbo metu spausdinau info apie planuojamas pamatyti vietas iš www.lietuvosmarsrutai.eu. Labai neblogas puslapiukas norintiems keliauti po Lietuvą.
Kelionė prasidėjo penktadienį iš karto po darbo. Pirmiausia pasukomę į Jonavą keliu einančiu nuo Žąslių palei Nerį. Vėliau užsukome į Žeimių dvarą ir visai atsitiktinai pataikėme į fotografijos parodą.
Apžiūrėję parodą pasukome Kėdainių link. Pasirodo, Kėdainiai šiemet mini miesto 636 metus. Miestas labai jaukus ir gražus. Senamiestis kažkoks nelietuviškai jaukus, su siauromis gatvelėmis ir jaukiomis mažomis kavinukėmis. Tik tuščios gatvės ir ypatingai garsiai ir greitai ratus sukantys golfai, bmw ir pan. žvėrys priminė kad esame Lietuvoje.
Netoli Kėdainių esančiame geografiniame Lietuvos centre truputi ištrypėme kažkieno javus tam, kad įgyvendintume Mindaugo idėją pafotkinti tema "rugiuose prie bedugnės" :)
O va čia Lietuvos ledynai, t.y. trąšų atliekų kalnai prie Kėdainių.
O čia saulė
Nakvojome Ariogaloje. Ant stogo, po atviru žvaigždėtu dangumi. Visai kaip vaikystėje...Šeštadienį pasukome link Šiluvos, garsios savo Mergelės Marijos Apsireiškimo vieta. Šalia Šiluvos bazilikos sutikome gandrą, kuris, pasirodo, yra vietinis miesto gyventojas ir vaikšto šaligatviais kaip visi normalūs miestiečiai.
Šiame tiltu garsiame kaime radome baidarių nuomą ir apsidžiaugėm sužinoję, kad likusios kaip tik 2 baidarės. Plaukėme Dubysa keletą valandų; pavyko net apsiversti. Na aišku nepaklausėm patarimo persinešti baidarę per salą, bandėm prašokti per nedidelį akmenuotą skardį.
Įveikę apie 5km trasą su pasimaudymais pajudėjome toliau. Tytuvėnuose apžiurėjome bažnyčią bei šalia esantį vienuolyną. Buvo šeštadienis, tad nekeista, kad prie bažnyčios rikiavosi vestuvininkų būreliai.Auksines vestuves švenčiantys" jaunieji".
Man labiausia patinka tokiuose miesteliuose pietauti vietinėse kavinėse. Tai dažniausiai būna mažos kavinukės/restoranai :) su nedidelėmis maisto kainomis ir vietiniu akcentu kalbančiomis padavėjomis. Kai ateini i tokia kavinę, dažniausiai visi iki vieno ten esantys lankytojai atsisuka. Juokingas jausmas :) Beto maistas daromas dažniausiai paprastai, ūkiškai, lyg namie :)Jei kas busite netoli Kelmės ar Tytuvėnu, patariu aplankyti Palendrių Šv. Benedikto vyrų vienuolyną. Toje vietoje, rodos, laikas sustoja. Dvelkia ramybe ir tyla. Daug apie šį vienuolių ordiną nežinau, bet kiek esu girdėjusi, tai labai uždaras ordinas. Jo vienuoliai kartą per gyvenimą siunčiami į misiją ir ten turi pasilikti visam gyvenimui. Palendrių vienuolyne daugiausia prancūzų. Vienuolyno bažnyčioje, kuri yra atvira ir pasauliečiams, vienuoliai gieda grigališkąjį choralą keletą kartų per dieną. Labai gaila, kad dėl laiko stokos negalėjome jo pasiklausyti, nes mišių būtų reikėję laukti keletą valandų.
Netoli vienuolyno stovi apleista bažnyčia. Jos istorijos irgi tiksliai nežinau, tik sužinojau, kad ją pasistatė sau amerikos lietuvis, tačiau ši bažnyčia niekada nebuvo pašventinta. Taip ir stovi..
Aplink Tytuvėnus sunkokai sekėsi rasti nakvynę. Apskambinome daugybę sodybų prie ežerų ir upių, bet visos buvo užimtos... jokios krizės. Galiausiai radome sodybą netoli Kelmės su privačiu ežeriuku Kibirkštuku. Joje augina stručius ir danielius, pastaruosius matė tik Rasa.
Mes tingėjome. Karštis darė savo. Tad pasyviai gulėjome prie Kibirkštuko ir gaivinomės šaltais gėrimais.Sekmadienį pasukome link Vilniaus dideliu lanku pro Pakruojį, Pasvalį, Molėtus.
Pakruojyje ieškojome jau Vilniuje tapusio populiariu Varniukų alaus. Jo neradome, bet pirkome šios alaus daryklos giros.
Pasvalyje aplankėme Žalsvąjį šaltinį ir girnų muziejų.
Pakeliui namo stabtelėjome Ąžuolpamūšes piliakalnyje.
Įstros oro uoste apžiurėjome senus naikintuvus.
Paėmėme lobį prie jau neveiksnaus Pumpėnų malūno
Liūdni, kad kelionė greitai baigėsi, bet laimingi pamatytę dug vaizdų bei patyrę daug įspūdžių sekmadienio vakare grįžome i Vilnių.Smulkiau mūsų maršrutas ir aplankyti miesteliai bei kaimeliai Vytauto "sutrackintame" žemėlapyje.
Kelionė po Lietuvą Nr. 6
