2012/01/03

Kalnuose ieskau ramybes. 2 diena

Pirmas isejimas i kalnus. Pajudam anksti, ziema diena trumpa. Dedames kates, tikrinam iranga, maista. Pajudame.
Sako sniego nera daug, tikiu, bet man jau ir dabar jo visai uztenka :) kojos kartais sulenda giliai, nors ir pries tai kazkas jau pramyne taka, taciau mano svoris mane tempia giliau. Tarp kitko, minti taka sunkiausia ir reikia gerokai papluseti, kad tavo is paskos einantys kolegos judetu zymiai lengviau. Ejimas sniegu ir traversavimas kalno slaitu nebuvo pavojingas, lavinu pavojus labai mazas, taciau musu ejimo metu didziausi pavojai slipi po sniegu. jei nepataikysi gerai pastatyti kojos, po juo esantys akmenys tau ja perkreips ir labai lengvai gali ja niksteleti. Zodziu, sausgysles gerai pasitampiau ;)
Uzlipome i gan statu slaita, kur mokinomes ciuozineti ir stabdyti ledkriciu: ciuozi sau ant uzpakalio ar nugaros ar zemyn galva ir stabdykis, nes apacioj gali buti akmenys ar praraja. Sekantys mokimai buvo sutelkti i saugos daryma: panaudojant pati sniega, kaisiojant kaiscius i uolos akmenis ir tt. Tada pradejome laipioti. Uola nedidele, sauga virsutine, atrodo ramu, taciau lipama per akmenis su katemis ir ledkriciu. Vienos sienos niekam neiveikiau ir vis prakrisdavau, karta siektiek susimusdamas keli. Kita siena buvo zymiai paprastesne ir ikandama.
Artejo tamsa ir po truputi leidomes link laikinuju namu, kur siltas dusas, soti vakariene ir arbata ar alus.
Didziausias dienos priesas ne saltis, ne kartais uzslinkusi puga, o kates.. Jos astrios ir blogai statant kojas suplesai priesingos kojos bachilus,kelnes ar net neduok die kanors gali suzeisti.
Tai tiek sikart tu ramybes paiesku. Dirbi, kabiniesi, saugai kolega - itampa pasimirsta tik kai atsisuki i nuostabu sleni bei snieguotas Tatru virsunes, kai pajunti saltuka kabinanti tave jei stoviniuoji ir nieko neveiki :)