Kelemes anksti,kad uztektu dienos iveikti zygiui is Mestijos i Mazeri - daugiau nei 20 km kalnuose. Is tikruju tai cia ipratome keltis anksti apie 6.30 ir eiti anksti miegoti - apie 9, pries tai pavalgius skania vakariene,kuria mums ruosdavo seimininke ir isgerus vietinio vyno, ciacios arba alaus.
Oras ryte buvo pakankamai grazus- siek tiek debesuota, bet matesi, kad saule tekes. Nusprendeme,kad oras zygiui tinkamas.
Kaip ir visi kiti zygiai Mestijoje, taip ir sis prasidejo miesto aiksteje. Toliau pazymetas kelias vede miesto gatvelemis, kuriose kaip jau iprasta, sutikome kiauliu,karviu, sunu ir kitu gyvunu,kurie cia ganosi, kur nori. Netrukus isejome is miestelio, takelis vede upeliu ir neuzilgo pasuko i miskeli, kuriame pradejome kopti i kalna. Per pora valandu pakilome apie 900metru i 2400m auksti.
Toliau ejome beveik plokscia atkarpa iki nuorodos, kur reikejo apsispresti,ar eiti link ezeru,ar sukti Mazeri kaimo link. Mes pasirinkome pastaraji,nes toks buvo musu keliones tikslas. Vaizdai pakerejo. Tolumoje matesi snieguotos kalnu virsunes. Apacioje debeseliuose paskende kaimai ir sleniai. Kelias vede kalno ketera. Po to siek tiek leidomes sleniu. Stebejomes,kaip karves uzlipa i 2500m auksti. Ju sutikome keleta bandu. Padareme klaida,jog pries zygi iki smulkmenu neissiaiskinome kelio. Kartais nuorodos dingdavo ir tekdavo siek tiek paklaidziodi,kol vel rasdavome takeli. Kai priejome sniegu ir ledo luitais padengta igriuva, zinojome,kad puse kelio jau padareme. Laikrodis rode 2val. Liko sunkiausia atkarpa - pereiti igriuva ir iveikti 2960 aukscio pereja. Tikejomes, kad bus lengviau.tiesa sakant, nuo keliones vidurio ir prasidejo musu sunkumai. Igriuva siaip ne taip perejome. Kabindamiesi rankomis ir kojomis uz zoliu, pakilome statmenu skardziu. Vel radome takeli ir pasukome perejos link. Oras gera neazadejo. Mateme, kaip uz kalno kitame slenyje praslinko juodas debesis su lietumi. Musu kelyje dar sviete saule ir mes tikejomes kuo skubiau iveikti pereja. Deja, keleta kartu pasiklydome. Taip aukstai takas gerai nesuzymetas,nes atejus pavasariui del nuo vandens besikeiciancio pavirsiaus takai aukstai specialiai nezymimi tam,kad nesuklaidinti. Mes to nezinojome ir desperatiskai ieskojome tako. Nuo paskutinio pazymeto akmens blaskemes i visas puses, bet tako neradome. Negyva karve uzsimususi igriuvoje turbut irgi nerado tako. Buvo neramu,nes tokiame aukstyje nesinorejo ilgai uzsibuti. Gerai, kad su vandeniu problemos neturejome. Gereme is kalnu upeliu. Galu gale pasiekeme pereja. 2960m aukstis. Pradejo lyti, o veliau ir snigti. Dabar norejome kuo greiciau leisti zemyn. Taka vel radome, o po to vel pameteme. Netycia nuklydome iki pat Ushbos ledyno. Apsisukome ir pradejome leistis taip kaip sugebejome ir pagal pagrindinius zemelapio orientyrus. Zinojome, kad iki tamsos tik kelios valandos. Pagaliau pavyko nusileisti. Pakeliui i Mazeri sutikome raiteli,kuris mums padejo susiorganizuoti automobili atgal i Mestija. Vairuotojas jau musu lauke kalno papedeje. Pirmiausia nusivede pas save i namus,pasodino prie besikurenancios krosnies. Moteris mums pasiule maisto, bet mes atsisakeme. Norejome kuo greiciau vykti i Mestija. Papraseme vandens. Jo paduoti pasoko net trys vaikai. Po gero pusvalandzio buvome Mestijoje. Pavarge bet laimingi valgeme vakariene ir gereme vyna. 10 valandu, iviektas aukstis nuo 1460m. iki 2960m., nusileista 1590m. Kalbejome, kad tai graziausias musu zygis. Ejome sleniais, kalnu keteromis,grozejomes vaizdais i snieguotas kalnu virsunes bei ledynus. Gaila, kad to neimanoma uzfiksuoti musu turima kamera. Nuotraukose to neimanoma perteikti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą