2009/08/20

Kaip keliavom į Švediją, kad pamatytume U2

Pavėluotai rašau apie liepos pabaigos kelionę, bet įspūdžiai dar nėra išdilę.
Jau prieš puse metų seno U2 fano Tomo dėka gavome bilietus į U2 turo koncertą Gotenburge. Šį miestą grupė pasirinko turbūt ir todėl, jog nuo čia visa Skandinavija (Danija, Norvegija) yra pasiekiama per keletą valandų. Tai didelis traukos taškas, o juk neveltui jų dideliame Ullevi stadione vyksta tikrai daug didžiulių sporto renginių. Šis uostas tai ir didelis studentų centras (jų čia apie 60tūkst.), o tai suteikia miestui jaunatvišką ir liberalų atspalvį.
Norėjome praleisti daugiau laiko šiame mieste, todėl skridome palikę automobilį Rygoje. Ir ilgas savaitgalis prasidėjo...

Švedija nepigi šalis, todėl brolio ir kolegų patarimų dėka nusprendėme sutaupyti ant nakvynės ir apsistoti pas 'couchsurfing'o narius. Kas tai yra? Visų pirma tai pasaulinė bendruomenė, kuri bendrauja interneto svetainės pagalba, o jos tikslas, paprastai tariant, yra pasidalinti su keliajančiais savo 'plotu'. Jų puslapyje registruojiesi ir ieškai žmonių gyvenančių tam tikrame mieste ir galinčių priimti pernakvoti. Viskas vyksta paprasto pasitikėjimo dėka, todėl dažniausiai žmonės prisistato būtent tokiais, kokiais yra ir dalinasi rekomendacijomis bei patyrimais. Šis projektas, tai ne tik nakvynė, tai bendravimas. Dažnam labai svarbu, kai vietinis gyventojas tave ne tik priima, bet ir suteikia vertingos turistinės informacijos apie miestą (kur eiti kur neiti), apie maistą (kur, kaip, ką valgyti), galų gale apie kultūrą... tačiau būna ir dar geriau, kai bendravimas virsta į bičiulystę ir kartu su vietiniu apžiūri miestą, gaminiesi valgyt jo virtuvėje, juokauji, linksminiesi ir t.t.
Taip nutiko ir mums. Atvykome vėlai ketvirtadienį ir pirmą naktį apsistojome pas lietuvę, kur buvome vaišinami arbata ir gavome puikią lovą nakvynei. Kitas dvi dienas buvome sutarę praleisti pas Steve'ą iš Naujosios Zelandijos, kuris studijuoja Gotenburge. Penktadienis - koncerto diena, taigi tik susipažinome, palikome savo 'šmutkes' jo namuose ir galvojome jau tik apie U2... bet apie patį koncertą vėliau.
Šeštadienį papusryčiavome ir Steve'as pasiūlė mums aprodyti miestą, mes žinoma sutikome. Tačiau paaiškinome, kad galim elgtis keistai, nes ieškosime lobių. Jis buvo girdėjęs apie geocachingą, tačiau niekada nebandęs. O pats irgi nemažas gamtos vaikas užsiimantis alpinizmu, mėgstantis keliauti bei grožėtis labiau gamta nei civilizacijos laimėjimais.. suprantama - jis juk iš Naujosios Zelandijos! :)
Taigi.. vaikščiojome senamiesčio gatvėmis.

Pakilome į kalną su jo viršūnėje esančiu gynybiniu fortu.
Miesto panaromoje pamatėme ir Ullevi stadioną su U2 scenos fragmentu
Valgėme Gothenburge dydžiu garsią cinamono bandelę
Aplankėme jūros gėrybių turgų, kuris savo tvarka ir kvapu labiau panašus į supermarketą.
Visą laiką, kai GPS rodė netoliese esančius lobius, mes stabtelėdavome ir demonstruodavome Steve'ui, kaip reikia jų ieškoti, kartais paslapčia, kartais nelabai... kagi dienos gale bičas taip užsikabino, kad jau ieškojo kaip nusipirkti pigų naudotą GPS :)
Oras buvo puikus, todėl viešuoju transportu (į kurį įeina ir keltas) vykome apžiūrėti archipelago. Šiose netoli žemyno esančiose salelėse švedai pasistatę savo vasarnamius. Juos pasiekti galima keltais, kuriuose 90min. galioja dar miesto tramvajuje pirmą kartą pažymėtas bilietėlis.
Čia jie plaukioja jachtomis, žvejoja, daro barbeque ir kitaip ilsisi.
Pasiekėme mažiau bene gržiausią ir mažiausiai apgyvendintą salą Vrango (Pikta sala). Čia pasilipę ant didelės uolos gėrėme alų, bendravome, užkandžiavome, gerėjomės puikiais vaizdas. Vėliau ėjome truputi pasivaikščioti (pahikinti) ir surasti lobį.
Vakare susitarėme, kad mes gaminsime Steve'ui vakarienę (itališkus spagetti su šonine, grietinėle bei sūriu), o jis mums švedišką šokoladinį desertą.. niam niam kaip buvo skanu.
Paskutinę dieną vėl vaikščiojome po miestą, aplankėme uostą, didžiulį miesto centre esantį parką. Artėjo laikas keliauti namolio... autobusas, oro uostas, lėktuvas, Ryga, automobilis, Vilnius.
U2! 360 tour!
Įspūdinga scena, pilnas Ullevi stadionas, garso ir vaizdo efektai -nieko panašaus gyvai nesame matę. Čia ne sporto varžybos su grupe vieningų fanų, o tai milžiniška minia gerbėjų, kurie kartu dainuoja, ploja ir linguoja pagal muziką. Nerealu!
Aš prastas rašytojas, todėl sunku man išreikšti tuomet kilusius jausmus. Gal geriau pažiūrėti Youtube :)
U2 su kiekviena daina kūrė mažą spektaklį, net kūnas ėjo pagaugais :) Gyvai išgirdom naujas dainas bei klasika tapusiais With or without you, One, Where the streets have no name, Beautiful day, Mysterious ways, Ultra Violet ir daug kitų. Dainavom, šokom, Lietuvos vėliavą mojavom, nors vargu ar Bono ją matė :)

Namo parsivežėm ne tik daug įspūdžių. Dabar kažkurias duris namuose puoš U2 koncerto plakatas, kurį atsargiai nulupom nuo stulpo ir kitas plakatas su Bono ant scenos ir užrašu: Jeg var der! (Aš čia buvau!), kuri paėmiau nuo gatvės, kol minia dar nespėjo sumindžioti.

Čia kol dar ne visi susirinkę:

O čia kai jau visi susirinkę:

Štai toks buvo savaitgalis Gotenburge belaukiant U2 ir po jų.

3 komentarai:

Moncius rašė...

As prastas rasytojas, todel man sunku isreiksti tuomet kilusius jausmus, todel komentara prasau paziureti youtube:
http://www.youtube.com/watch?v=R2s9O6wn4xc

Dalia rašė...

Kalbant apie Bono. Daugelis (ypač tie, kurie U2 gyvai matė pirmą kartą, o tame tarpe ir mes) kažkur pasamonėje tikimės pamatyti tuos U2 ir tais laikais, kai jie išleido One ar Mysterious Ways. Ir nors žinome, jog nuo tų dienų jau praėjo daug laiko ir Bono nebe toks jaunas, kažkur širdies kampelyje pasidaro liūdna, kai girdime ta pačią ypatingą U2 muziką, bet kur Bono? O Bono balsas jau ne tas, koks buvo kazkada. Deja, bet juk žmonės sensta, tik instrumentai - ne. Ir tai normalu ar ne? Ar nuo to tampa blogesnis koncertas? Ne

MaGnet`as rašė...

Sakai Bono pasenes...reikejo siemet lenkijoj prodigy pamatyt :D
Visai apgailetinai atrodo :) Ir taip, nuo to koncertas tapo blogesnis. T.y tiek blogesnis, kad isejom jam nepasibaigus :)